1 Ir dabar buvo taip, kad Abinadžiui užbaigus šiuos žodžius, karalius įsakė, kad ^akunigai sučiuptų jį ir atiduotų mirčiai.

2 Bet buvo tarp jų vienas, vardu ^aAlma, kuris taip pat buvo Nefio palikuonis. Ir tai buvo jaunuolis, ir jis ^bpatikėjo Abinadžio pasakytais žodžiais, nes žinojo apie nedorybę, kurią Abinadis paliudijo prieš juos; todėl jis ėmė prašyti karaliaus, kad šis nepyktų ant Abinadžio, bet leistų jam ramiai pasišalinti.

3 Bet karalius dar labiau įtūžo ir nurodė išmesti Almą iš jų tarpo, ir pasiuntė savo tarnus paskui, kad jį nužudytų.

4 Bet šis pabėgo nuo jų ir pasislėpė, todėl jie jo nesurado. Ir slapstydamasis daugelį dienų, jis ^aužrašė visus Abinadžio pasakytus žodžius.

5 Ir buvo taip, kad karalius nurodė savo tarnams apsupti ir suimti Abinadį; ir jie surišo jį ir įmetė į kalėjimą.

6 Ir po trijų dienų, pasitaręs su savo kunigais, jis nurodė jį vėl atvesti pas jį.

7 Ir tarė jam: Abinadi, mes nustatėme kaltinimą prieš tave, ir tu vertas mirties.

8 Nes tu pasakei, kad ^aDievas pats ateis žemyn tarp žmonių vaikų; ir dabar dėl šitos priežasties tu būsi atiduotas mirčiai, jei neatšauksi visų žodžių, ką bloga esi pasakęs apie mane ir mano žmones.

9 Dabar Abinadis tarė jam: Sakau tau, aš neatšauksiu žodžių, kuriuos pasakiau jums apie šiuos žmones, nes jie yra tikri; ir kad žinotumėte apie jų tikrumą, aš leidau sau papulti į jūsų rankas.

10 Taip, aš kentėsiu net ligi mirties, bet neatšauksiu savo žodžių, ir jie stovės kaip liudijimas prieš jus. Ir jei nužudysite mane, jūs praliesite ^anekaltą kraują, ir tai taip pat stovės, kaip liudijimas prieš jus paskutiniąją dieną.

11 Ir dabar karalius Nojus ketino jį paleisti, nes bijojo jo žodžių; nes jis bijojo, kad Dievo teismai ištiks jį.

12 Bet kunigai pakėlė savo balsus prieš jį ir pradėjo kaltinti, sakydami: Jis įžeidinėjo karalių. Todėl karalius buvo sukurstytas pykčiui prieš jį ir atidavė jį nužudyti.

13 Ir buvo taip, kad jie čiupo jį ir surišo, ir degino jo odą žagarų kūleliais, taip, netgi myriop.

14 Ir dabar, kai liepsnos pradėjo deginti jį, jis šaukė jiems, sakydamas:

15 Štai, kaip jūs padarėte man, taip ir jūsų sėkla padarys, jog daugelis kentės skausmus, kokius aš kenčiu, būtent ^amirties nuo ugnies skausmus; ir tai dėl to, kad jie tiki Viešpaties, savo Dievo, išgelbėjimu.

16 Ir bus taip, kad dėl jūsų nedorybių jus ištiks visokios ligos.

17 Taip, ir būsite ^amušami iš visų pusių ir būsite vejami ir išsklaidyti šen ir ten, kaip laukinė kaimenė, vejama laukinių ir žiaurių žvėrių.

18 Ir tą dieną būsite medžiojami, ir būsite sučiupti savo priešų ranka, ir tada kentėsite, kaip aš kenčiu, ^amirties nuo ugnies skausmus.

19 Taip Dievas įvykdo ^akerštą tiems, kas naikina jo žmones. O Dieve, priimk mano sielą.

20 Ir dabar, kai Abinadis ištarė šiuos žodžius, jis krito iškentęs mirtį nuo ugnies; taip, atiduotas mirčiai, kadangi neišsižadėjo Dievo įsakymų, užantspaudavęs savo žodžių tiesą savo mirtimi.