1 Bet štai, aš, Jokūbas, norėčiau kalbėti jums, kurie esate tyraširdžiai. Žvelkite į Dievą su proto tvirtumu ir melskitės jam su begaliniu tikėjimu, ir jis nuramins jus jūsų suspaudimuose, ir užtars jūsų bylą, ir atsiųs teisėtą atpildą tiems, kurie siekia jūsų sunaikinimo.

2 O, visi jūs, tyraširdžiai, pakelkite galvas ir priimkite maloningąjį Dievo žodį, ir sotinkitės jo meile; nes jūs galite tai daryti per amžius, jei jūsų nusistatymas ^atvirtas.

3 Bet vargas, vargas jums, kurie šią dieną esate netyraširdžiai ir ^anešvarūs prieš Dievą; nes jei neatgailausite, žemė bus jums prakeikta; ir lamanitai, kurie nėra tokie nešvarūs kaip jūs, – vis dėlto jie ^bprakeikti skaudžiu prakeiksmu – plaks jus netgi iki sunaikinimo.

4 Ir greitai ateina laikas, kai, jei neatgailausite, jie užims jūsų paveldo žemę ir Viešpats Dievas ^aišves teisiuosius iš jūsų tarpo.

5 Štai, lamanitai, jūsų broliai, kurių jūs nekenčiate dėl jų nešvarumo ir prakeiksmo, ištikusio jų odą, yra teisesni už jus; nes jie ^aneužmiršo Viešpaties įsakymo, kuris buvo duotas mūsų tėvui – kad jie turėtų tik vieną žmoną ir neturėtų nė vienos sugulovės ir kad tarp jų nebūtų paleistuvysčių.

6 Ir dabar, šį įsakymą jie stengiasi vykdyti; todėl dėl šitų pastangų vykdyti šį įsakymą Viešpats Dievas jų nesunaikins, bet bus jiems ^agailestingas; ir vieną dieną jie taps palaiminta liaudimi.

7 Štai, jų vyrai ^amyli savo žmonas, ir jų žmonos myli savo vyrus; ir jų vyrai, ir jų žmonos myli savo vaikus; o jų netikėjimas ir neapykanta jums yra dėl jų tėvų nedorybės; todėl kiek jūs geresni už juos savo didžiojo Kūrėjo akyse?

8 O, mano broliai, aš baiminuosi, kad jei neatgailausite dėl savo nuodėmių, jų oda bus baltesnė negu jūsų, kai su jais būsite atvesti priešais Dievo sostą.

9 Todėl duodu jums įsakymą, kuris yra Dievo žodis, kad daugiau nebeburnotumėte prieš juos dėl jų odos tamsumo; ir neburnokite prieš juos dėl jų nešvarumo; bet atsiminkite savo pačių nešvarumą ir atminkite, kad jų nešvarumas atsirado dėl jų tėvų.

10 Todėl atsiminkite savo ^avaikus, kaip jūs nuliūdinote jų širdis savo pavyzdžiu, kurį davėte jiems; ir taip pat atminkite, kad dėl savo nešvarumo galite nuvesti savo vaikus į sunaikinimą; ir paskutiniąją dieną jų nuodėmės bus sukrautos ant jūsų galvų.

11 O, mano broliai, įsiklausykite į mano žodžius; pažadinkite savo sielų sugebėjimus; pasipurtykite, kad ^apabustumėte iš mirties miego; ir išsivaduokite iš ^bpragaro kančių, kad netaptumėte velnio ^cangelais, kad nebūtumėte įmesti į ugnies ir sieros ežerą, kas yra antroji ^dmirtis.

12 Ir dabar, aš, Jokūbas, daug daugiau kalbėjau Nefio žmonėms, įspėdamas juos dėl ^aištvirkavimo bei ^bgašlavimo ir bet kokios nuodėmės, nurodydamas baisias jų pasekmes.

13 Ant ^ašių plokštelių negali būti užrašyta nė šimtoji šitos liaudies, kuri dabar darosi gausi, darbų dalis; bet daugelis jų darbų aprašyti ant didžiųjų plokštelių – ir jų karai, ir kovos, ir karalių valdymai.

14 Šios plokštelės vadinamos Jokūbo plokštelėmis ir jos buvo pagamintos Nefio ranka. Ir aš baigiu kalbėti šiuos žodžius.