Raštai
Helamano knyga 12

12 Skyrius

Žmonės yra nepastovūs, kvaili ir greiti daryti pikta. Viešpats drausmina savo žmones. Žmonių niekumas palyginamas su Dievo galia. Teismo dieną žmonės gaus nesibaigiantįjį gyvenimą arba nesibaigiantįjį pasmerkimą. Apie 6 m. prieš Kristaus gim.

1 Ir taip mes galime matyti, kokie apgaulingi žmonių vaikai ir taip pat kokios nepastovios jų širdys; taip, galime matyti, kad Viešpats iš savo didžio beribio gerumo laimina ir duoda aklestėjimą tiems, kurie sudeda savo bviltis į jį.

2 Taip, ir mes galime pamatyti, kad kai tik jis savo žmonėms duoda klestėjimą, taip, jų laukų, kaimenių ir bandų padidėjimu, ir auksu, ir sidabru, ir visokiais įvairios rūšies ir tipo brangiais daiktais, apsaugodamas jų gyvybes ir išvaduodamas juos iš jų priešų rankų, suminkštindamas jų priešų širdis, kad šie neskelbia karų jiems, taip, ir galiausiai, viską darydamas savo žmonių gerovei ir laimei, taip, tada ir ateina laikas, kada jie aužkietina savo širdis ir užmiršta Viešpatį, savo Dievą, ir btrypia po kojomis Šventąjį, – taip, ir tai dėl jų atsipalaidavimo ir jų nepaprastai didelio suklestėjimo.

3 Ir taip mes matome, kad jeigu Viešpats anedrausmina savo žmonių daugybe suspaudimų, taip, jeigu jis neaplanko jų mirtimi ir siaubu, ir badu, ir visokiu maru, jie bneprisimena jo.

4 O kokie kvaili ir kokie tušti, ir kokie pikti, ir kokie velniški, ir kokie agreiti daryti nedorybę, ir kokie lėti daryti gera yra žmonių vaikai; taip, kokie greiti klausyti piktojo žodžių ir bširdimis prisirišti prie tuščių pasaulio dalykų!

5 Taip, kokie greiti aukštintis aišdidumu; taip, kokie greiti girtis ir daryti visa tai, kas yra nedorybė; ir kokie jie lėti prisiminti Viešpatį, savo Dievą, ir atsukti ausį jo patarimams, taip, kokie lėti bvaikščioti išminties keliais!

6 Štai, jie nenori, kad Viešpats, jų Dievas, kuris asukūrė juos, valdytų ir bviešpatautų jiems, nepaisydami jo didžio gerumo ir gailestingumo jiems, jie niekina jo patarimus ir nenori, kad jis būtų jų vadovas.

7 O koks didis žmonių vaikų aniekumas; taip, jie tikrai menkesni už žemės dulkę.

8 Nes štai, pagal mūsų didžiojo ir nesibaigiančiojo Dievo įsakymą žemės dulkė juda šen ir ten, kad išsiskirtų į dalis.

9 Taip, štai nuo jo balso kalvos ir kalnai tirta ir adreba.

10 Ir jo balso agalia jie sutrupinami ir tampa lygūs, taip, kaip slėnis.

11 Taip, nuo jo balso galios dreba avisa žemė.

12 Taip, nuo jo balso galios dreba pagrindas net iki pat šerdies.

13 Taip, ir jei jis pasako žemei: Judėk, – ji pajudinta.

14 Taip, jei jis pasako ažemei: bEik atgal, kad diena cpailgėtų daugeliu valandų, – tai padaryta.

15 Ir taip, pagal jo žodį, žemė sukasi atgal, o žmogui atrodo, kad saulė stovi; taip, ir štai, būtent taip yra; nes tikrai tai žemė juda, o ne saulė.

16 Ir štai, taip pat, jeigu jis sako didžiosios gelmės avandenims: bIšdžiūkite, – tai padaryta.

17 Štai, jeigu jis sako kalnui: Pakilk, aateik ir krisk ant to miesto, kad jis būtų palaidotas, – štai, tai padaryta.

18 Ir štai, jeigu žmogus apaslėps žemėje lobį, o Viešpats pasakys: Tebūna jis bprakeiktas dėl nedorybės to, kuris jį paslėpė, – štai, jis bus prakeiktas.

19 Ir jeigu Viešpats pasakys: Būk prakeiktas, kad joks žmogus nerastų tavęs nuo šiol ir per amžius, – štai, niekas nuo tada neras jo per amžius.

20 Ir štai, jeigu Viešpats pasakys žmogui: Už savo nedorybes tu būsi prakeiktas per amžius, – tai bus padaryta.

21 Ir jeigu Viešpats pasakys: Už savo nedorybes tu būsi iškirstas iš mano akivaizdos, – jis padarys, kad taip ir bus.

22 Ir vargas tam, kuriam jis taip pasakys, nes tai bus tam, kuris elgiasi nedorai, ir jis negali būti išgelbėtas; todėl, kad žmogus būtų išgelbėtas, paskelbta atgaila.

23 Todėl palaiminti tie, kurie atgailaus ir klausys Viešpaties, savo Dievo, balso; nes tai tie, kurie bus aišgelbėti.

24 Ir teduoda Dievas pagal savo didžiąją pilnatvę, kad žmonės būtų atvesti į atgailą ir gerus darbus, kad jie galėtų būti atstatyti į malonę už amalonę, pagal savo darbus.

25 Ir aš norėčiau, kad visi žmonės būtų išgelbėti. Bet mes skaitome, kad didžiąją ir paskutiniąją dieną bus tokių, kurie bus išmesti lauk, taip, kurie bus atmesti iš Viešpaties akivaizdos.

26 Taip, kurie bus paskirti begalinio nelaimingumo būsenai, kad išsipildytų žodžiai, sakantys: Tie, kas darė gera, gaus anesibaigiantįjį gyvenimą; o tie, kas darė pikta, gaus nesibaigiantįjį bpasmerkimą. Ir taip yra. Amen.