Raštai
Etero knyga 7


7 Skyrius

Orihas valdo teisiai. Valdžios grobimo ir vaidų sąlygomis įkuriamos besivaržančios Šulo ir Kohoro karalystės. Pranašai smerkia žmonių nelabumą ir stabmeldystę; žmonės atgailauja.

1 Ir buvo taip, kad Orihas teisiai vykdė teisingumą šalyje per visas savo dienas, o jo dienų buvo nepaprastai daug.

2 Ir jam gimė sūnų ir dukterų; taip, jam gimė trisdešimt vienas, iš kurių dvidešimt trys buvo sūnūs.

3 Ir buvo taip, kad jo senatvėje jam gimė Kibas. Ir buvo taip, kad Kibas valdė jo vietoje; ir Kibui gimė Korihoras.

4 O Korihoras, kai jam buvo trisdešimt dveji, sukilo prieš savo tėvą ir persikėlė gyventi į Nehoro žemę; ir jam gimė sūnūs ir dukros, ir jie tapo nepaprastai gražūs; todėl Korihoras paskui save patraukė daug žmonių.

5 Ir surinkęs armiją, jis atėjo į Morono žemę, kur gyveno karalius, ir paėmė jį nelaisvėn; taip išsipildė Jaredo brolio žodžiai, kad jie bus nuvesti į nelaisvę.

6 Dabar, Morono žemė, kurioje gyveno karalius, buvo netoli tos žemės, kurią nefitai vadino Dykyne.

7 Ir buvo taip, kad Kibas ir jo žmonės gyveno nelaisvėje, valdomi jo sūnaus Korihoro, iki nepaprastai žilos senatvės; tačiau Kibui jo senatvėje, jam vis dar tebesant nelaisvėje, gimė Šulas.

8 Ir buvo taip, kad Šulas pyko ant savo brolio; ir Šulas sustiprėjo ir tapo galingas, turint omenyje žmogišką jėgą; be to, jis buvo labai sumanus.

9 Todėl jis atėjo į Efraimo kalną ir iš kalno išlydė, ir iš plieno padarė kalavijus tiems, kuriuos buvo patraukęs su savimi; ir apginklavęs juos kalavijais, jis sugrįžo į Nehoro miestą ir stojo į kovą su savo broliu Korihoru; taip jis įgijo karalystę ir sugrąžino ją savo tėvui Kibui.

10 Ir dabar, dėl to, ką Šulas padarė, jo tėvas suteikė jam karalystę; todėl jis pradėjo valdyti savo tėvo vietoje.

11 Ir buvo taip, kad jis teisiai vykdė teisingumą; ir jis išplėtė savo karalystę po visą tos žemės veidą, nes žmonės tapo nepaprastai gausūs.

12 Ir buvo taip, kad Šului taip pat gimė daug sūnų ir dukterų.

13 O Korihoras atgailavo dėl gausybės blogio, kurį buvo padaręs; todėl Šulas suteikė jam galią savo karalystėje.

14 Ir buvo taip, kad Korihoras turėjo daug sūnų ir dukterų. Ir tarp Korihoro sūnų buvo toks vienas, vardu Nojus.

15 Ir buvo taip, kad Nojus sukilo prieš karalių Šulą ir taip pat savo tėvą Korihorą ir patraukė paskui save savo brolį Kohorą, taip pat visus savo brolius ir daug žmonių.

16 Ir stojęs į kovą su karaliumi Šulu, jis įgijo jų pirmo paveldo žemę; ir jis tapo tos žemės dalies karaliumi.

17 Ir buvo taip, kad jis vėl stojo į kovą su karaliumi Šulu; ir jis suėmė karalių Šulą ir nusivedė jį nelaisvėn į Moroną.

18 Ir buvo taip, kad jam besirengiant atiduoti jį mirčiai, Šulo sūnūs naktį įsėlino į Nojaus namus, nužudė jį, išlaužė kalėjimo duris, išvedė savo tėvą ir pasodino jį į jo sostą jo paties karalystėje.

19 Todėl Nojaus sūnus statė karalystę jo vietoje; tačiau jie daugiau nebeįgijo galios prieš karalių Šulą, ir karaliaus Šulo valdomi žmonės nepaprastai suklestėjo ir sustiprėjo.

20 O šalis buvo pasidalinusi; ir buvo dvi karalystės: Šulo karalystė ir Kohoro, Nojaus sūnaus, karalystė.

21 Ir Kohoras, Nojaus sūnus, nurodė, kad jo žmonės stotų su Šulu į kovą, kurioje Šulas sumušė juos ir nužudė Kohorą.

22 Ir dabar, Kohoras turėjo sūnų, vardu Nimrodas; ir Nimrodas atidavė Kohoro karalystę Šului ir įgijo Šulo palankumą; todėl Šulas suteikė jam didelių malonių, ir jis darė Šulo karalystėje, ką norėjo.

23 Ir taip pat Šulo valdymo metu tarp žmonių atėjo Viešpaties siųsti pranašai, pranašaudami, kad žmonių nelabumas ir stabmeldystė artina prakeikimą šitai žemei ir kad jie būsią sunaikinti, jeigu neatgailaus.

24 Ir buvo taip, kad žmonės burnojo prieš pranašus ir tyčiojosi iš jų. Ir buvo taip, kad karalius Šulas vykdė teisingumą visiems tiems, kurie burnojo prieš pranašus.

25 Ir jis visoje žemėje vykdė įstatymą, kuris davė teisę pranašams eiti, kur jie nori; ir dėl to žmonės buvo atvesti į atgailą.

26 Ir dėl to, kad žmonės atgailavo dėl savo nedorybių ir stabmeldysčių, Viešpats pasigailėjo jų ir jie vėl pradėjo klestėti žemėje. Ir buvo taip, kad Šului jo senatvėje gimė sūnų ir dukterų.

27 Ir Šulo dienomis daugiau nebebuvo karų; ir jis prisiminė tuos didžius dalykus, kuriuos Viešpats padarė jo tėvams, atvesdamas juos per didžiąją gelmę į pažadėtąją žemę; todėl jis teisiai vykdė teisingumą visas savo dienas.