Raštai
Etero knyga 12


12 Skyrius

Pranašas Eteras ragina žmones tikėti Dievą. Moronis vardija nuostabius darbus ir stebuklus, padarytus tikėjimu. Tikėjimas įgalino Jaredo brolį pamatyti Kristų. Viešpats duoda žmonėms silpnumą, kad būtų nuolankūs. Jaredo brolis tikėjimu perkėlė Zerino kalną. Tikėjimas, viltis ir tikroji meilė yra būtini išgelbėjimui. Moronis matė Jėzų veidas į veidą.

1 Ir buvo taip, kad Etero dienos buvo Koriantumro dienomis, o aKoriantumras buvo visos šalies karalius.

2 O aEteras buvo Viešpaties pranašas; todėl Koriantumro dienomis Eteras išėjo ir pradėjo pranašauti žmonėms, nes jo nebuvo galima bsulaikyti dėl jame buvusios Viešpaties Dvasios.

3 Nes jis ašaukė nuo pat ryto net iki saulėlydžio, ragindamas žmones tikėti Dievą atgailai, idant nebūtų bsunaikinti, sakydamas jiems, kad viskas įvykdoma ctikėjimu

4 todėl kiekvienas, kuris tiki Dievą, gali tikrai aviltis geresnio pasaulio, taip, būtent vietos Dievo dešinėje; ši viltis kyla iš tikėjimo ir tampa binkaru žmonių sieloms, kuris padaro juos tvirtus ir nepajudinamus, visuomet dosnius cgerų darbų ir veda dšlovinti Dievo.

5 Ir buvo taip, kad Eteras pranašavo žmonėms didžius ir nuostabius dalykus, kuriais jie netikėjo dėl to, kad jų nematė.

6 Ir dabar, aš, Moronis, norėčiau šiek tiek apie tai pakalbėti; norėčiau parodyti pasauliui, kad atikėjimas yra tai, ko bviliamės, o cne matome; todėl nesiginčykite dėl to, kad nematote, kadangi liudijimo negausite tol, kol jūsų tikėjimas nebus dišbandytas.

7 Nes būtent tikėjimu Kristus parodė save mūsų tėvams, po to, kai prisikėlė iš mirusiųjų; bet kol jie jo neįtikėjo, jis savęs jiems neparodė; taigi būtinai reikėjo, kad kai kurie tikėtų jį, nes jis neparodė savęs pasauliui.

8 Bet dėl šitų žmonių tikėjimo jis parodė save pasauliui ir pašlovino Tėvo vardą, ir paruošė kelią, kad per tai kiti būtų dangiškosios dovanos dalininkai, kad galėtų viltis to, ko nematė.

9 Todėl jūs taip pat galite viltis ir būti tos dovanos dalininkai, jeigu tik tikėsite.

10 Štai būtent tikėjimu tie iš senovės buvo apašaukti pagal šventąją Dievo tvarką.

11 Todėl tikėjimu buvo duotas Mozės įstatymas. Bet per savo Sūnaus dovaną Dievas paruošė apranašesnį kelią; ir tai įvykdyta būtent tikėjimu.

12 Nes jei tarp žmonių vaikų nėra atikėjimo, Dievas negali padaryti jokio bstebuklo tarp jų. Todėl jis neparodė savęs, kol jie nepanaudojo savo tikėjimo.

13 Štai būtent dėl Almos ir Amuleko tikėjimo akalėjimas griuvo žemėn.

14 Štai būtent Nefio ir Lehio tikėjimas sukėlė lamanitų apermainą, tad jie buvo pakrikštyti ugnimi ir bŠventąja Dvasia.

15 Štai būtent aAmono ir jo brolių tikėjimas bpadarė tokį didelį stebuklą tarp lamanitų.

16 Taip, būtent visi, kurie darė astebuklus, darė juos btikėjimu, tiek buvusieji prieš Kristų, tiek ir buvusieji po jo.

17 Ir būtent tikėjimu trys mokiniai gavo pažadą, kad aneragaus mirties; ir jie negavo šito pažado, kol nepanaudojo savo tikėjimo.

18 Ir niekas niekada nepadarė stebuklų, kol nepanaudojo savo tikėjimo; taigi pirma jie įtikėdavo Dievo Sūnų.

19 Ir netgi dar aprieš Kristaus atėjimą buvo daug tokių, kurių tikėjimas buvo nepaprastai stiprus, kurių nebuvo galima sulaikyti, kad nepažvelgtų už buždangos, bet jie tikrai savo akimis pamatė tai, ką matė tikėjimo akimi, ir jie buvo laimingi.

20 Ir štai, šitame metraštyje mes matėme, kad vienas iš jų buvo Jaredo brolis; nes jo tikėjimas Dievu buvo toks stiprus, jog kada Dievas ištiesė savo apirštą, jis negalėjo paslėpti jo nuo Jaredo brolio akių dėl savo žodžio, kurį jis pasakė jam, kurį šis gavo tikėjimu.

21 O po to, kai Jaredo brolis pamatė Viešpaties pirštą, dėl apažado, kurį Jaredo brolis gavo tikėjimu, Viešpats nieko negalėjo sulaikyti nuo jo akių; todėl jis jam parodė viską, kadangi jo daugiau nebegalima buvo sulaikyti buždangos išorėje.

22 Ir būtent tikėjimu mano tėvai gavo apažadą, kad šitie dalykai ateis jų broliams per kitataučius; todėl Viešpats man įsakė, taip, būtent Jėzus Kristus.

23 Ir aš tariau jam: Viešpatie, kitataučiai išjuoks šiuos dalykus dėl mūsų asilpnumo rašyme; nes, Viešpatie, tu tikėjimu padarei mus galingus kalbėti, bet nepadarei mus bgalingus rašyti; nes tu padarei, kad visi šie žmonės tavo suteiktos jiems Šventosios Dvasios dėka galėjo daug kalbėti;

24 bet tu padarei, kad rašyti mes galėtume tik truputį – dėl mūsų rankų nemiklumo. Štai tu nepadarei mus tokius galingus arašyti kaip Jaredo brolį; nes tu davei jam galią, kad tai, ką jis rašė, buvo taip galinga, kaip tu esi galingas, kad užvaldytų žmogų tai skaityti.

25 Tu taip pat padarei mūsų žodžius galingus ir didžius, netgi tiek, kad negalime jų užrašyti; todėl rašydami mes matome savo silpnumą ir klumpame išdėliodami savo žodžius; ir aš bijau, kad kitataučiai aišjuoks mūsų žodžius.

26 Ir kai aš tai pasakiau, Viešpats tarė man, sakydamas: Kvailiai aišjuokia, bet jie vaitos; o romiesiems pakanka mano malonės, tad jie nepasinaudos jūsų silpnumu.

27 Ir jeigu žmonės ateis pas mane, aš jiems parodysiu jų asilpnumą. Aš bduodu žmonėms silpnumą, kad jie būtų nuolankūs; ir mano cmalonės pakanka visiems žmonėms, kurie dnusižemina prieš mane; nes jeigu jie nusižemina prieš mane ir tiki mane, tada aš jų esilpnumą paversiu jų stiprybe.

28 Štai aš parodysiu kitataučiams jų silpnumą ir parodysiu jiems, kad atikėjimas, viltis ir tikroji meilė veda pas mane – viso teisumo šaltinį.

29 Ir aš, Moronis, išgirdęs šituos žodžius, buvau paguostas ir tariau: O Viešpatie, teįvyksta tavo teisi valia, nes žinau, kad tu darbuojiesi dėl žmonių vaikų pagal jų tikėjimą;

30 nes Jaredo brolis tarė Zerino kalnui: aPersikelk – ir jis buvo perkeltas. O jeigu jis nebūtų tikėjęs, jis nebūtų pajudėjęs; taigi tu darbuojiesi po to, kai žmonės įtiki.

31 Nes taip tu parodei save savo mokiniams; nes tik po to, kai jie aįtikėjo ir kalbėjo tavo vardu, tu pasirodei jiems su didele galia.

32 Ir aš taip pat prisimenu, jog tu pasakei, kad paruošei žmogui namus, taip, būtent savo Tėvo abuveinėse, ir todėl žmogus gali turėti pranašesnę viltį; todėl žmogus turi bviltis, kitaip jis negali gauti paveldo tavo paruoštoje vietoje.

33 Ir vėl, aš prisimenu, jog tu pasakei, kad tu taip amyli pasaulį, jog guldai savo gyvybę dėl pasaulio, idant vėl ją imtum, kad paruoštum vietą žmonių vaikams.

34 Ir dabar, aš žinau, kad ši ameilė, kuria tu myli žmonių vaikus, yra tikroji meilė; todėl jeigu žmonės neturės tikrosios meilės, jie negalės paveldėti tos vietos, kurią tu paruošei savo Tėvo buveinėse.

35 Todėl iš to, ką pasakei, žinau, kad jeigu kitataučiai neturės tikrosios meilės, dėl mūsų silpnumo, tu išmėginsi juos ir atimsi jų atalentą, taip, būtent tą, kurį jie gavo, ir atiduosi tiems, kurie turės daugiau.

36 Ir buvo taip, jog aš meldžiausi Viešpačiui, kad jis duotų kitataučiams amalonės, kad jie taip pat turėtų tikrosios meilės.

37 Ir buvo taip, kad Viešpats tarė man: Jeigu jie neturi tikrosios meilės, tavęs tai tenejaudina, nes tu buvai ištikimas; todėl tavo apdarai bus aišvalyti. Ir dėl to, kad pamatei savo bsilpnumą, tu būsi padarytas stiprus, netgi atsisėsi toje vietoje, kurią aš paruošiau savo Tėvo buveinėse.

38 Ir dabar, aš, Moronis, atsisveikinu su kitataučiais, taip, ir taip pat su savo broliais, kuriuos myliu, kol susitiksime priešais Kristaus ateismo krasę, kur visi žmonės sužinos, kad mano bapdarai nesutepti jūsų krauju.

39 Ir tada sužinosite, kad aš amačiau Jėzų ir kad jis kalbėjo su manimi bveidas į veidą, ir kad jis mano kalba su akivaizdžiu nuolankumu apie tai man papasakojo taip, kaip vienas žmogus pasakoja kitam.

40 Ir dėl savo silpnumo rašyme aš užrašiau tik truputėlį.

41 Ir dabar, aš noriu jus paraginti aieškoti šito Jėzaus, apie kurį rašė pranašai ir apaštalai, kad Dievo Tėvo ir taip pat Viešpaties Jėzaus Kristaus, ir apie juos bliudijančios Šventosios Dvasios malonė būtų jumyse ir pasiliktų jumyse per amžius. Amen.