Raštai
Almos knyga 32
Išnašos
Tema

32 Skyrius

Alma moko vargšus, kurių suspaudimai nužemino juos. Tikėjimas yra viltis to, kas nematoma, kas yra tikra. Alma liudija, kad angelai tarnauja vyrams, moterims ir vaikams. Alma prilygina žodį sėklai. Jis turi būti pasodintas ir puoselėjamas. Tada jis išauga į medį, nuo kurio renkami amžinojo gyvenimo vaisiai. Apie 74 m. prieš Kristaus gim.

1 Ir buvo taip, kad jie išėjo ir pradėjo skelbti Dievo žodį žmonėms, eidami į jų sinagogas ir į jų namus; taip, ir net jų gatvėse jie skelbė žodį.

2 Ir buvo taip, kad po didelio triūso tarp jų jiems pradėjo sektis tarp tos liaudies aneturtingųjų klasės; nes štai, šie buvo išmesti iš sinagogų dėl savo drabužių grubumo.

3 Taigi jiems buvo draudžiama eiti į sinagogas garbinti Dievo, nes buvo laikomi nešvarumu; todėl jie buvo vargšai; taip, jie buvo savo brolių laikomi atmatomis; taigi jie buvo avargšai, kas dėl pasaulio dalykų; ir taip pat jie buvo vargšai širdimi.

4 Dabar, Almai mokant ir kalbant žmonėms ant Onidos kalvos, pas jį atėjo didelė minia tų, apie kuriuos kalbėjome, – avargšų širdimi dėl savo neturto, turint omenyje pasaulio dalykus.

5 Ir jie atėjo pas Almą; ir tas, kuris tarp jų buvo svarbiausias, tarė jam: Štai, a daryti šitiems mano broliams, nes jie yra visų žmonių niekinami dėl savo neturto, taip, o ypač mūsų kunigų; nes jie bišmetė mus iš mūsų sinagogų, kurioms pastatyti mes daug dirbome savo pačių rankomis; ir jie išmetė mus dėl nepaprasto mūsų skurdo; ir mes neturime vietos savo Dievui garbinti; ir štai, c mums daryti?

6 Ir dabar, tai išgirdęs, Alma atsigręžė veidu tiesiai į jį ir žvelgė su dideliu džiaugsmu; nes pamatė, kad jų asuspaudimai tikrai bnužemino juos ir kad jie yra cpasiruošę išgirsti žodį.

7 Todėl jis daugiau nieko nesakė anai miniai; bet ištiesė savo ranką ir šaukė šitiems, kuriuos jis matė, kurie tikrai atgailavo, ir sakė jiems:

8 Matau, kad jūs anusižeminę širdimi; o jeigu taip, tai esate palaiminti.

9 Štai tavo brolis pasakė: Ką mums daryti? Esame išmesti iš sinagogų, tad negalime garbinti savo Dievo.

10 Štai aš sakau jums: argi manote, kad negalite agarbinti Dievo kitur, kaip tik savo sinagogose?

11 Ir be to, norėčiau paklausti: ar jūs manote, kad neprivalote garbinti Dievą dažniau kaip tik kartą per savaitę?

12 Sakau jums: gerai, kad esate išmesti iš sinagogų, kad būtumėt nuolankūs ir išmoktumėt aišminties; nes reikia, kad išmoktumėte išminties; nes būtent dėl to, jog esate išmesti lauk, kad esate niekinami savo brolių dėl savo nepaprasto bskurdo, jūs atvesti į širdies nusižeminimą; nes aplinkybės privertė jus būti nuolankius.

13 Ir dabar, kadangi jūs priversti būti nuolankūs, esate palaiminti; nes kartais žmogus, jei jis verčiamas būti nuolankus, siekia atgailos; ir dabar, tikrai kiekvienas atgailaujantis ras gailestingumą; ir tas, kuris randa gailestingumą ir aištveria iki galo, bus išgelbėtas.

14 Ir dabar, kaip sakiau jums, jog esate palaiminti, kadangi buvote priversti būti nuolankūs, tai ar nemanote, kad dar daugiau palaiminti tie, kurie tikrai nusižemina dėl žodžio?

15 Taip, tas, kuris tikrai nusižemina ir atgailauja dėl savo nuodėmių, ir ištveria iki galo, tas bus palaimintas; taip, daug daugiau palaimintas negu tie, kurie priversti būti nuolankūs dėl savo nepaprasto skurdo.

16 Todėl palaiminti tie, kurie anusižemina neverčiami būti nuolankūs; arba, tiksliau, palaimintas tas, kuris tiki Dievo žodžiu ir krikštijasi nesipriešindamas širdyje, taip, nebūdamas atvestas pažinti arba net priverstas pažinti žodį prieš įtikėdamas.

17 Taip, daug kas sako: Jei parodysi mums aženklą iš dangaus, tada tikrai žinosime; tada tikėsime.

18 Dabar aš klausiu, argi tai tikėjimas? Štai, sakau jums: ne; nes jeigu žmogus kažką žino, jam nėra reikalo atikėti, kadangi jis tai žino.

19 Ir dabar, kaip daug labiau prakeiktas tas, kuris ažino Dievo valią ir jos nevykdo, negu tas, kuris tik tiki arba tik turi priežastį tikėti ir įpuola į prasižengimą?

20 Dabar dėl šito jūs turite nuspręsti. Štai, sakau, kad vienu atveju yra lygiai kaip kitu; ir kiekvienam bus pagal jo darbą.

21 Ir dabar, kaip sakiau apie tikėjimą, – atikėjimas nereiškia tobulo pažinimo apie kažką; todėl, jei tikite, jūs bviliatės to, kas cnematoma, kas yra tikra.

22 Ir dabar, štai sakau jums ir norėčiau, jog atmintumėt, kad Dievas yra gailestingas visiems, kurie tiki jo vardą; todėl pirmiau jis nori, kad tikėtumėt, taip, būtent jo žodžiu.

23 Ir dabar, jis perduoda savo žodį per angelus vyrams, taip, ane tik vyrams, bet taip pat ir moterims. Ir tai dar ne viskas; dažnai mažiems bvaikams duodami žodžiai, kurie sutrikdo išmintingus ir mokytus.

24 Ir dabar, mano mylimi broliai, kadangi jūs norėjote sužinoti iš manęs, ką jums daryti dėl to, kad esate suspausti ir išmesti, – dabar, aš nenoriu, kad manytumėt, jog aš ketinu jus teisti vien pagal tai, kaip yra, –

25 nes nemanau, kad jūs visi buvote priversti nusižeminti; nes aš tikrai tikiu, kad tarp jūsų yra tokių, kurie nusižemintų bet kokiomis aplinkybėmis.

26 Dabar, kaip sakiau apie tikėjimą, – kad tai nėra tobulas pažinimas, – lygiai taip yra su mano žodžiais. Iš pradžių jūs negalite tobulai žinoti apie jų tikrumą – ne daugiau, kaip kad tikėjimas nėra tobulas žinojimas.

27 Bet štai jei jūs pabusite ir pažadinsite savo sielos galias netgi tiek, jog išbandysite mano žodžius ir panaudosite dalelę tikėjimo, taip, net jeigu negalite nieko daugiau, kaip tik anorėti tikėti, leiskite šitam norui veikti jumyse, netgi kol patikėsite taip, kad galėsite skirti vietą daliai mano žodžių.

28 Dabar, prilyginkime žodį asėklai. Dabar, jei skirsite vietą, kad bsėkla galėtų būti pasodinta jūsų cširdyje, štai, jei tai tikra sėkla, arba gera sėkla, jei jos neišmesite lauk savo dnetikėjimu, pasipriešindami Viešpaties Dvasiai, štai ji pradės brinkti jūsų krūtinėje; ir kada jausite šiuos brinkimo judesius, jūs imsite sakyti savyje: Tai turėtų būti gera sėkla, arba geras žodis, nes jis pradeda plėsti mano sielą, taip, jis pradeda apšviesti mano esupratimą, taip, jis pradeda man patikti.

29 Dabar štai ar tai nesustiprins jūsų tikėjimo? Sakau jums: taip; tačiau jis dar neišaugo į tobulą pažinimą.

30 Bet štai kada sėkla brinksta, dygsta ir pradeda augti, tada jūs turite pripažinti, kad tai gera sėkla; nes štai ji brinksta, dygsta ir pradeda augti. Ir dabar štai ar tai nesustiprins jūsų tikėjimo? Taip, tai sustiprins jūsų tikėjimą; nes jūs sakysite: Žinau, kad tai gera sėkla; nes štai ji dygsta ir pradeda augti.

31 Ir dabar štai ar jūs esate tikri, kad tai gera sėkla? Sakau jums: taip; nes kiekviena sėkla veda pagal savo apanašumą.

32 Todėl jei sėkla auga, ji – gera, bet jei ji neauga, štai ji nėra gera, todėl ji išmetama lauk.

33 Ir dabar štai kadangi jūs atlikote bandymą ir pasodinote šitą sėklą, ir ji brinksta ir dygsta, ir pradeda augti, jūs turite žinoti, kad ši sėkla gera.

34 Ir dabar štai ar jūsų apažinimas tobulas? Taip, dėl šito dalyko jūsų pažinimas tobulas, o jūsų btikėjimas snaudžia; ir tai dėl to, kad jūs žinote; nes jūs žinote, kad žodis praplėtė jūsų sielą, ir taip pat žinote, kad jis sudygo, kad jūsų supratimas pradeda šviesėti, ir jūsų cprotas ima plėstis.

35 O tada, argi tai nėra tikra? Sakau jums: taip, nes tai yra ašviesa; o viskas, kas yra šviesa, yra gera, kadangi tai įžiūrima, todėl jūs turite žinoti, kad tai gera; ir dabar štai, ar po to, kai paragavote šitos šviesos, jūsų žinojimas yra tobulas?

36 Štai sakau jums: ne; ir neturite atidėti šalin savo tikėjimo, nes jūs tik panaudojote savo tikėjimą sėklai pasodinti, idant atliktumėte bandymą, kad sužinotumėte, ar sėkla yra gera.

37 Ir štai, kai tas medis pradės augti, jūs sakysite: Puoselėkime jį labai rūpestingai, kad jis įsišaknytų, idant augtų aukštyn ir atvestų mums vaisių. Ir dabar štai, jei puoselėsite jį labai rūpestingai, jis įsišaknys ir išaugs aukštyn, ir atves vaisių.

38 Bet jei anesirūpinsite medžiu ir nesuksite sau galvos dėl jo priežiūros, štai jis neįsišaknys; ir kada užeina saulės kaitra ir svilina jį, kadangi jis neturi šaknų, jis nudžiūva, ir jūs išraunate jį ir išmetate lauk.

39 Dabar, tai ne dėl to, kad sėkla buvo negera, ir ne dėl to, kad jos vaisiai nėra trokštini; bet tai dėl to, kad jūsų ažemė nederlinga, ir jūs nenorite puoselėti medžio, todėl jūs negalite turėti jo vaisių.

40 Ir taip, jeigu jūs nepuoselėsite žodžio, tikėjimo akimi žvelgdami ateitin į jo vaisius, jūs niekada negalėsite raškyti gyvybės amedžio vaisių.

41 Bet jeigu puoselėsite žodį, taip, puoselėsite medį, jam pradėjus augti, savo tikėjimu su didžiu stropumu ir akantrybe, žvelgdami ateitin į jo vaisių, jis įsišaknys; ir tai bus medis, baugantis nesibaigiančiam gyvenimui.

42 Ir dėl jūsų astropumo, jūsų tikėjimo ir jūsų kantrybės su žodžiu, puoselėjant jį, kad jis įsišaknytų jumyse, štai netrukus raškysite jo bvaisius, kurie patys vertingiausi ir saldesni už viską, kas saldu, ir baltesni už viską, kas balta, taip, ir tyresni už viską, kas tyra; ir jūs sotinsitės šitais vaisiais netgi tol, kol pasisotinsite, tad nei alksite, nei trokšite.

43 Tada, mano broliai, jūs pjausite atpildus už savo tikėjimą ir stropumą, ir kantrybę, ir didį kantrumą, parodytus belaukiant, kol medis atneš jums vaisių.