Almos knyga 23
    Footnotes

    23 Skyrius

    Skelbiama tikėjimo laisvė. Septyniose žemėse ir miestuose lamanitai atverčiami. Jie pasivadina anti nefi lehiais ir išvaduojami nuo prakeiksmo. Amalekininkai ir amulonitai atmeta tiesą. Apie 90–77 m. prieš Kristaus gim.

    1 Štai buvo taip, kad lamanitų karalius išsiuntinėjo askelbimą visiems savo žmonėms, kad jie nekeltų rankos prieš Amoną ar Aaroną, ar Omnerį, ar Himnį, ar prieš bet kurį iš jų brolių, kurie eis skelbdami Dievo žodį, kurioje vietoje šie bebūtų, bet kurioje jų žemės dalyje.

    2 Taip, jis išsiuntinėjo tarp jų įsaką, kad jie nekeltų rankos prieš juos tam, kad juos surištų ar įmestų į kalėjimą; nei spjaudytų į juos, nei muštų juos, nei išmestų juos iš savo sinagogų, nei plaktų juos; nei mėtytų akmenimis į juos, bet kad leistų jiems laisvai įeiti į savo namus ir šventyklas, ir šventoves.

    3 Ir taip jie galėjo eiti ir skelbti žodį pagal savo norą, nes karalius buvo atverstas į Viešpatį, ir visi jo namiškiai; todėl jis po visą žemę išsiuntinėjo savo skelbimą savo žmonėms, kad Dievo žodžiui nebūtų trukdoma, bet kad jis eitų pirmyn per visą žemę, kad jo žmonės galėtų būti įtikinti dėl savo tėvų nelabų atradicijų, ir kad jie galėtų būti įtikinti, jog visi jie yra broliai, ir kad neturi nei žudyti, nei plėšikauti, nei vogti, nei svetimauti, nei daryti bet kokį kitokį nelabumą.

    4 Ir dabar buvo taip, kad karaliui išsiuntinėjus šį skelbimą, Aaronas ir jo broliai ėjo iš miesto į miestą ir iš vienų garbinimo namų į kitus, steigdami bažnyčias ir pašvęsdami kunigus ir mokytojus visoje žemėje tarp lamanitų skelbti ir mokyti Dievo žodžio tarp jų; ir taip jiems tai pradėjo labai sektis.

    5 Ir tūkstančiai buvo atvesti į Viešpaties pažinimą, taip, tūkstančiai buvo atvesti patikėti nefitų atradicijomis; ir jie buvo mokomi bmetraščių ir pranašysčių, kurie buvo perduodami netgi iki dabartinio laiko.

    6 Ir taip tikrai, kaip gyvas Viešpats, lygiai taip tikrai visi, kurie tik įtikėjo, arba kurie tik buvo atvesti į tiesos pažinimą, per Amono ir jo brolių pamokslavimą sulig apreiškimo ir pranašystės dvasia ir Dievo galia, darančia stebuklus juose, taip, sakau jums: kaip gyvas Viešpats, visi lamanitai, kurie tik patikėjo jų pamokslavimu ir buvo aatversti į Viešpatį, bniekuomet neatpuolė.

    7 Nes jie tapo teisiais žmonėmis; sudėjo savo maišto ginklus, tad daugiau nebekovojo nei prieš Dievą, nei prieš bet kurį iš savo brolių.

    8 Dabar, štai atie, kurie buvo atversti į Viešpatį:

    9 Lamanitų žmonės, kurie buvo Izmaelio žemėje;

    10 ir taip pat lamanitų žmonės, kurie buvo Midonio žemėje;

    11 ir taip pat lamanitų žmonės, kurie buvo Nefio mieste;

    12 ir taip pat lamanitų žmonės, kurie buvo aŠilomo žemėje, ir kurie buvo Šemlono žemėje ir Lemuelio mieste, ir Šimnilomo mieste.

    13 Ir tai yra pavadinimai lamanitų miestų, aatverstų į Viešpatį; ir tai yra tie, kurie sudėjo savo maišto ginklus, taip, visus savo karo ginklus; ir visi jie buvo lamanitai.

    14 O amalekininkai nebuvo aatversti, išskyrus tik vieną; ir nė vienas iš bamulonitų; bet jie užkietino savo širdis ir taip pat širdis lamanitų tose žemės dalyse, kur tik jie gyveno, taip, visuose savo kaimuose ir visuose savo miestuose.

    15 Todėl mes išvardinome visus lamanitų miestus, kuriuose jie atgailavo ir atėjo į tiesos pažinimą, ir buvo atversti.

    16 Ir dabar buvo taip, kad karalius ir tie, kurie buvo atversti, troško turėti vardą, kuriuo jie būtų išskiriami iš savo brolių; todėl karalius tarėsi su Aaronu ir daugeliu iš jų kunigų dėl vardo, kurį jie turėtų priimti, kad išsiskirtų.

    17 Ir buvo taip, kad jie pasivadino aanti nefi lehiais; ir jie buvo vadinami šiuo vardu ir daugiau nebebuvo vadinami lamanitais.

    18 Ir jie tapo labai darbščiais žmonėmis; taip, ir buvo draugiški su nefitais; todėl pradėjo bendrauti su jais, ir Dievo aprakeiksmas daugiau jų nebepersekiojo.