1 Taip, nes taip sako Viešpats: Argi aš tave atleidau, argi atmečiau amžinai? Nes taip sako Viešpats: Kur jūsų motinos skyrybų raštas? Kam aš tave perleidau, arba kuriam iš mano skolintojų pardaviau tave? Taip, kam aš pardaviau tave? Štai, dėl savo nedorybių jūs ^apardavėte save, ir dėl jūsų prasižengimų jūsų motina atleista.

2 Todėl kai atėjau, nebuvo žmogaus; kai ^ašaukiau, taip, nebuvo kas atsakytų. O Izraelio namai, ar mano ranka sutrumpėjo bent truputėlį, kad ji negalėtų išpirkti, ar nebeturiu galios išvaduoti? Štai, savo papeikimu aš išdžiovinu ^bjūrą, jų ^cupes paverčiu dykuma ir jų ^džuvis priverčiu dvokti dėl to, kad vandenys išdžiūvę, ir jos gaišta iš troškulio.

3 Aš aprengiu dangus ^ajuoduma ir padarau ^bašutinę jų dangalu.

4 Viešpats Dievas davė man mokytųjų ^aliežuvį, kad žinočiau, kaip kalbėti žodį savo laiku jums, o Izraelio namai. Kada jūs esate pavargę, jis žadina kas rytą. Jis žadina mano ausį, kad girdėčiau it mokytas.

5 Viešpats Dievas atvėrė mano ^aausį, ir aš nemaištavau ir nenusigręžiau.

6 Aš daviau savo nugarą ^amušančiam ir savo skruostus tiems, kas rovė plaukus. Aš neslėpiau savo veido nuo gėdos ir spjaudymo.

7 Nes Viešpats Dievas padės man, todėl nebūsiu pažemintas. Todėl nutaisiau savo veidą kaip titnagą ir žinau, kad nebūsiu sugėdintas.

8 Ir Viešpats arti, ir jis pateisina mane. Kas ginčysis su manimi? Stokime kartu. Kas mano priešininkas? Tegul jis prieina prie manęs, ir aš ištiksiu jį savo burnos galia.

9 Nes Viešpats Dievas padės man. Ir visi tie, kas ^apasmerks mane, štai, visi jie pasens kaip apdaras, ir kandys suės juos.

10 Kuris iš jūsų bijo Viešpaties, kuris paklūsta jo tarno ^abalsui, kuris vaikšto tamsoje ir neturi šviesos?

11 Štai visi jūs, kurie uždegate ugnį, kurie apsupate save kibirkštimis, vaikščiokite ^asavo ugnies šviesoje ir kibirkštyse, kurias uždegėte. Štai ką turėsite iš mano rankos – jūs atgulsite sielvarte.