Raštai
2 Nefio knyga 1


Antroji Nefio knyga

Lehio mirties aprašymas. Nefio broliai sukyla prieš jį. Viešpats perspėja Nefį pasišalinti į tyrus. Jo keliavimai tyruose ir kita.

1 Skyrius

Lehis pranašauja apie laisvės žemę. Jo sėkla bus išsklaidyta ir sutriuškinta, jeigu jie atmes Izraelio Šventąjį. Jis ragina savo sūnus apsiginkluoti teisumo ginklais. Apie 588–570 m. prieš Kristaus gim.

1 Ir dabar, buvo taip, kad po to, kai aš, Nefis, baigiau mokyti savo brolius, mūsų atėvas Lehis taip pat daug ką jiems kalbėjo ir atpasakojo jiems, kokių didžių dalykų Viešpats jiems padarė, išvesdamas juos iš Jeruzalės žemės.

2 Ir jis kalbėjo jiems apie jų asukilimus ant vandenų ir Dievo pasigailėjimus, kad buvo pasigailėta jų gyvybių ir jų neprarijo jūra.

3 Ir jis taip pat kalbėjo jiems apie pažado žemę, kurią jie gavo – koks gailestingas buvo Viešpats, perspėdamas mus, kad turime bėgti iš Jeruzalės žemės.

4 Nes štai, – sakė jis, – aš mačiau aregėjimą, iš kurio žinau, kad bJeruzalė sunaikinta; ir jei mes būtume pasilikę Jeruzalėje, taip pat būtume cžuvę.

5 Bet, – sakė jis, – nepaisant mūsų suspaudimų, mes gavome pažado ažemę, žemę, kuri yra brinktinė tarp visų kitų žemių; žemę, kurią Viešpats Dievas pagal sandorą pažadėjo man, kad tai bus mano sėklos paveldo žemė. Taip, Viešpats pagal csandorą pažadėjo šią žemę man ir mano vaikams per amžius, ir taip pat visiems tiems, kurie Viešpaties ranka bus išvesti iš kitų šalių.

6 Todėl aš, Lehis, pagal manyje esančios Dvasios poveikius pranašauju, kad a vienas į šitą žemę neateis, jeigu jo neatves Viešpaties ranka.

7 Todėl ši ažemė yra pašvęsta tam, kurį jis atves. Ir jei bus taip, kad jie tarnaus jam pagal jo duotus įsakymus, jiems tai bus blaisvės žemė; todėl jie niekada nebus nuvesti į nelaisvę; jei taip bus, tai dėl nedorybės; nes jei įsigalės nedorybė, cprakeikta bus žemė jiems, bet teisiesiems ji bus palaiminta per amžius.

8 Ir štai tai yra išmintis, kad ši žemė kol kas būtų saugoma nuo kitų tautų pažinimo; nes štai daug tautų užplūstų žemę, todėl neliktų vietos paveldui.

9 Todėl aš, Lehis, gavau pažadą, kad akiek tie, kuriuos Viešpats Dievas išves iš Jeruzalės žemės, laikysis jo įsakymų, tiek jie bklestės ant šios žemės veido; ir bus apsaugoti nuo kitų tautų, kad galėtų turėti šią žemę sau. Ir jei bus taip, kad jie claikysis jo įsakymų, jie bus palaiminti ant šios žemės veido, ir nebus nė vieno nei jiems varginti, nei atimti paveldo žemės; ir jie saugiai gyvens per amžius.

10 Bet štai, kada ateis laikas, kad jie nusiris į netikėjimą, po to, kai gavo tokius didžius palaiminimus iš Viešpaties rankos, žinodami apie žemės ir visų žmonių sukūrimą, žinodami didžius ir nuostabius Viešpaties darbus nuo pasaulio sukūrimo; turėdami galią, duotą jiems daryti viską tikėjimu; turėdami visus įsakymus nuo pradžios ir atvesti jo beribio gerumo į šią vertingą pažado žemę, – štai sakau, – jei ateis diena, kada jie atmes Izraelio Šventąjį, tikrąjį aMesiją, savo Išpirkėją ir savo Dievą, štai teismai to, kuris yra teisingas, bus ant jų.

11 Taip, jis atves pas juos akitas tautas ir duos joms galią, ir atims iš jų nuosavybės žemes, ir padarys, kad juos bišsklaidytų ir sutriuškintų.

12 Taip, kol viena karta pereis į kitą, tarp jų bus akraujo praliejimų ir nuožmių aplankymų; todėl, mano sūnūs, norėčiau, kad atmintumėte; taip, norėčiau, kad įsiklausytumėte į mano žodžius.

13 O kad jūs pabustumėte; pabustumėte iš gilaus miego, taip, netgi iš apragaro miego ir nusikratytumėte baisiąsias bgrandines, kuriomis esate sukaustyti, grandines, kurios sukausto žmonių vaikus, kad jie vedami nelaisvėn į amžinąją nelaimės ir vargo cprarają.

14 Pabuskite! Ir pakilkite iš dulkių, išgirskite žodžius kretančio agimdytojo, kurio galūnes netrukus turėsite paguldyti šaltame ir nebyliame bkape, iš kur joks keleivis negali sugrįžti; dar kelios dienos, ir aš eisiu visos žemės ckeliu.

15 Bet štai Viešpats aišpirko mano sielą iš pragaro; aš pamačiau jo šlovę ir esu amžinai apglėbtas jo bmeilės crankomis.

16 Ir noriu, kad atmintumėte laikytis Viešpaties anuostatų bei potvarkių. Štai, toks buvo mano sielos rūpestis nuo pat pradžios.

17 Mano širdis laikas nuo laiko būdavo prislėgta liūdesio, nes baiminausi, kad tik dėl jūsų širdžių kietumo Viešpats, jūsų Dievas neišeitų savo arūstybės pilnatvėje ant jūsų, kad būtumėte biškirsti ir sunaikinti amžiams;

18 arba, kad adaugelio kartų laikotarpiui jus ištiktų prakeiksmas; ir jus lankytų kalavijas ir badas ir būtumėte nekenčiami ir vedami pagal bvelnio valią ir nelaisvę.

19 O mano sūnūs, kad tik tai neištiktų jūsų, bet kad būtumėte išrinkta ir Viešpaties alaiminama liaudis. Bet štai teįvyksta jo valia; nes per amžius jo keliai – bteisumas.

20 Ir jis yra pasakęs: aKiek laikysitės mano bįsakymų, tiek cklestėsite žemėje; bet kiek nesilaikysite mano įsakymų, tiek būsite atkertami nuo mano akivaizdos.

21 Ir dabar, kad mano siela galėtų džiaugtis jumis ir kad mano širdis galėtų palikti šį pasaulį džiugi dėl jūsų, kad nebūčiau su širdgėla ir sielvartu paguldytas į kapą, pakilkite iš dulkių, mano sūnūs, ir būkite avyrai ir pasiryžę būti bvienos minties ir vienos širdies, visame kame vieningi, kad nenužengtumėte į nelaisvę;

22 kad nebūtumėte prakeikti skaudžiu prakeiksmu ir taip pat kad neužsitrauktumėte ateisingojo Dievo nemalonės sunaikinimui, taip, amžinam sunaikinimui tiek sielos, tiek ir kūno.

23 Pabuskite, mano sūnūs; apsiginkluokite teisumo aginklais. Nusikratykite grandines, kuriomis esate surakinti, ir išeikite iš tamsumos, ir atsikelkite iš dulkių.

24 Nemaištaukite daugiau prieš savo brolį, kurio regėjimai buvo šlovingi ir kuris vykdė įsakymus nuo to laiko, kai palikome Jeruzalę; ir kuris buvo įrankiu Dievo rankose, išvedant mus į pažado žemę; nes jei ne jis, būtume žuvę nuo abado tyruose; nepaisydami to, jūs kėsinotės batimti jam gyvybę; taip, ir jis per jus iškentėjo daug sielvarto.

25 Ir aš nepaprastai bijau ir drebu dėl jūsų, kad tik jis vėl nenukentėtų; nes štai, jūs apkaltinote jį, kad jis siekė galios ir avaldžios jums; bet aš žinau, kad jis nesiekė nei galios, nei valdžios jums, bet siekė Dievo šlovės ir jūsų pačių amžinos gerovės.

26 Ir jūs murmėjote, kadangi jis buvo jums atviras. Jūs sakote, kad jis buvo agriežtas; sakote, kad jis buvo piktas su jumis; bet štai jo griežtumas buvo jame buvusio Dievo žodžio galios griežtumas; ir tai, ką jūs vadinate pykčiu, buvo tiesa, sulig ta, kuri yra Dieve, kurios jis negalėjo nutylėti, drąsiai apreikšdamas jūsų nedorybes.

27 Ir Dievo agalia būtinai turi būti su juo, netgi kad jis įsakinėtų jums, kad jūs paklustumėte. Bet štai tai ne jis, bet Viešpaties bDvasia, buvusi jame, catvėrė jo burną kalbai, tad jis negalėjo jos užčiaupti.

28 Ir dabar, mano sūnau Lamanai ir taip pat Lemueli ir Samai, ir taip pat mano sūnūs, kurie esate Izmaelio sūnūs, štai, jei įsiklausysite į Nefio balsą, jūs nepražūsite. Ir jeigu jo klausysite, aš palieku jums apalaiminimą, taip, būtent savo pirmąjį palaiminimą.

29 Bet jeigu jo neklausysite, aš atsiimu savo apirmąjį palaiminimą, taip, būtent savo palaiminimą, ir jis bus ant jo.

30 Ir dabar, Zoramai, aš kalbu tau: štai, tu esi Labano atarnas; tačiau tu buvai išvestas iš Jeruzalės žemės ir žinau, kad esi tikras mano sūnaus Nefio draugas per amžius.

31 Todėl, kadangi tu buvai ištikimas, tavo sėkla bus palaiminta kartu asu jo sėkla, tad jie ilgai gyvens klestėdami ant šios žemės veido; ir niekas, išskyrus nedorybę tarp jų, per amžius nepažeis, arba nesudrums, jų klestėjimo ant šios žemės veido.

32 Todėl, jei laikysitės Viešpaties įsakymų, Viešpats yra pašventęs šią žemę tavo sėklos su mano sūnaus sėkla saugumui.