38.

Bažnyčios taisyklės ir gairės

38.6

Moralinių problemų sprendimo taisyklės

Kelios šio skyriaus taisyklės susijusios su tuo, ko Bažnyčia „perspėja vengti“. Dėl savo sprendimų šiais klausimais Bažnyčios nariai paprastai narystės apribojimų nepatiria. Tačiau galiausiai visi žmonės yra atskaitingi Dievui už savo sprendimus.

38.6.1

Abortas

Viešpats įsakė: „Nežudysi ir nedarysi nieko panašaus“ (Doktrinos ir Sandorų 59:6). Bažnyčia pasisako prieš pasirenkamuosius abortus dėl asmeninio ar socialinio patogumo. Nariai neturi leisti, kad abortas būtų atliktas, jį atlikti, planuoti, mokėti už jį, pritarti jam ar skatinti jį atlikti. Vienintelės galimos išimtys yra:

• Nėštumas kaip prievartavimo ar kraujomaišos pasekmė.

• Kompetentingam gydytojui nusprendus, kad motinos sveikatai ar gyvybei gresia rimtas pavojus.

• Kompetentingam gydytojui nustačius sunkų vaisiaus apsigimimą, dėl kurio naujagimis po gimimo neišgyvens.

Tačiau net ir šios išimtys aborto nepateisina besąlygiškai. Abortas yra labai rimtas klausimas ir gali būti svarstomas tik po to, kai atsakingi asmenys konsultavosi su savo vyskupais ir per maldą gavo dievišką pritarimą.

Pirmininkaujantys pareigūnai atidžiai susipažįsta su aplinkybėmis, jei Bažnyčios narys buvo susijęs su abortu. Narystės reikalų tarybos gali prireikti, jei narys leidžia, kad abortas būtų atliktas, jį atlieka, planuoja, apmoka, jam pritaria arba skatina abortus (žr. 32.6.2.5). Tačiau narystės reikalų taryba neturėtų būti rengiama nariui, kuris prieš krikštą buvo susijęs su abortu. Narystės reikalų tarybos ar apribojimai taip pat neturėtų būti taikomi nariams dėl bet kurios iš trijų anksčiau šioje dalyje paminėtų aborto priežasčių.

Vyskupai kreipiasi su klausimais dėl konkrečių atvejų į kuolo prezidentą. Jei reikia, kuolo prezidentas gali persiųsti klausimus Pirmosios Prezidentūros biurui.

Pagal tai, kas buvo apreikšta, žmogus gali atgailauti ir gauti atleidimą už aborto nuodėmę.

38.6.2

Smurtas

Smurtas – tai netinkamas elgesys su kitais arba nepriežiūra, sukeliant fizinę, lytinę, emocinę ar finansinę žalą. Bažnyčios pozicija, kad nebūtų toleruojamas joks smurtas. Asmenys, kurie smurtauja prieš sutuoktinį ar vaikus, kitus šeimos narius arba bet ką kitą, pažeidžia Dievo ir žmonių įstatymus.

Visi nariai, ypač gimdytojai ir vadovai, raginami būti budrūs, stropūs ir daryti viską, ką gali, kad apsaugotų vaikus ir kitus asmenis nuo smurto. Sužinoję apie smurtą, nariai apie jį praneša valdžios institucijoms ir tariasi su vyskupu. Bažnyčios vadovai turėtų rimtai žiūrėti į pranešimus apie smurtą ir niekada jų neignoruoti.

Visi su vaikais ar jaunimu dirbantys suaugusieji turi baigti vaikų ir jaunimo apsaugos mokymus per vieną mėnesį po palaikymo (žr. ProtectingChildren.ChurchofJesusChrist.org). Šiuos mokymus jie turi pakartotinai išklausyti kas trejus metus.

Sužinoję apie smurtą, Bažnyčios vadovai pirmiausia ir nedelsdami turi padėti tiems, kurie jį patyrė, ir apsaugoti pažeidžiamus asmenis nuo smurto ateityje. Vadovai neturėtų skatinti žmogaus likti namuose ar aplinkoje, kurioje yra smurtaujama ar nesaugu.

38.6.2.1

Pagalbos patiriantiems smurtą linija

Kai kuriose šalyse Bažnyčia įsteigė konfidencialią pagalbos patiriantiems smurtą liniją, kad padėtų kuolų prezidentams ir vyskupams. Šie vadovai turėtų nedelsdami paskambinti pagalbos linija dėl kiekvieno atvejo, kai galėjo būti smurtaujama prieš asmenį arba jam kyla rizika patirti smurtą. Jie taip pat turėtų paskambinti šia linija, jei sužino, kad narys žiūri, perka ar platina vaikų pornografiją.

Pagalbos linija vyskupai ir kuolų prezidentai gali skambinti 24 valandas per parą, 7 paras per savaitę. Toliau pateikiami telefono numeriai.

• Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje: 1-801-240-1911 arba 1-800-453-3860, papildomas numeris 2-1911

• Jungtinėje Karalystėje 0800 970 6757

• Airijoje 1800 937 546

• Prancūzijoje 0805 710 531

• Australijoje 02 9841 5454 (šalies viduje)

• Naujojoje Zelandijoje 09 488 5592 (šalies viduje)

Vyskupai ir kuolų prezidentai turėtų paskambinti pagalbos linija, kai susiduria su situacijomis, susijusiomis su bet kokiu smurtu. Teisės ir medicinos specialistai atsakys į jų klausimus. Šie specialistai taip pat pateiks nurodymus, kaip:

• padėti aukoms ir padėti apsaugoti jas nuo tolimesnio smurto;

• padėti apsaugoti galinčius nukentėti asmenis;

• laikytis teisinių reikalavimų pranešant apie smurtą.

Bažnyčia yra įsipareigojusi laikytis įstatymų ir pranešti apie smurtą (žr. 38.6.2.7). Įstatymai skiriasi kiekvienoje šalyje, o dauguma Bažnyčios vadovų nėra teisės specialistai. Vyskupams ir kuolų prezidentams būtina skambinti pagalbos linija, kad jie galėtų vykdyti savo pareigas ir pranešti apie smurtą.

Vyskupas taip pat turėtų apie smurto atvejus pranešti savo kuolo prezidentui.

Šalyse, kuriose nėra pagalbos linijos, apie smurtą sužinojęs vyskupas turėtų susisiekti su savo kuolo prezidentu. Kuolo prezidentas turėtų kreiptis patarimo į krašto biuro teisininką. Jis taip pat raginamas konsultuotis su šeimos tarnybų darbuotojais arba gerovės ir savarankiškumo programos vadovu.

38.6.2.3

Smurtas prieš vaiką ar jaunuolį

Smurtas prieš vaiką ar jaunuolį yra ypač rimta nuodėmė (žr. Luko 17:2). Terminas smurtas prieš vaiką ar jaunuolį čia apima:

• Fizinį smurtą – sunkų kūno žalojimą fizine jėga. Tam tikri sužalojimai gali būti nematomi.

• Seksualinį smurtą arba išnaudojimą – bet kokius seksualinius veiksmus su vaiku ar jaunuoliu arba sąmoningą leidimą ar pagalbą kitiems atlikti tokius veiksmus. Čia terminas seksualinis smurtas neapima seksualinės sąveikos abipusiu sutikimu tarp dviejų panašaus amžiaus nepilnamečių.

• Psichologinį smurtą – šiurkštų vaiko ar jaunuolio savigarbos ar savivertės žalojimą veiksmais ar žodžiais. Tai dažniausiai reiškia pasikartojančius ir nuolatinius įžeidinėjimus, manipuliavimus ir kritiką, kurie žemina ir menkina. Tai taip pat gali reikšti didelę nepriežiūrą.

• Vaikų pornografiją. Žr. 38.6.6.

Jei vyskupas ar kuolo prezidentas sužino arba įtaria, kad smurtaujama prieš vaiką ar jaunuolį, jis nedelsdamas pradeda veikti pagal 38.6.2.1 pateiktus nurodymus. Jis taip pat imasi veiksmų, kad padėtų apsaugoti nuo tolimesnės prievartos.

Jei suaugęs narys smurtauja prieš vaiką ar jaunuolį, kaip aprašyta šiame skyriuje, Bažnyčios narystės reikalų taryba ir pastaba nario kortelėje yra būtina. Taip pat žr. 32.6.1.1 ir 38.6.2.5.

Jei nepilnametis smurtauja prieš vaiką, kuolo prezidentas susisiekia su Pirmosios Prezidentūros biuru dėl nurodymų.

Apylinkės vadovai turi reaguoti į fizines ar emocines patyčias tarp panašaus amžiaus vaikų ar jaunuolių. Narystės reikalų taryba nerengiama.

38.6.2.4

Smurtas prieš sutuoktinį ar kitą suaugusįjį

Smurtas prieš sutuoktinį ar kitą suaugusįjį gali pasireikšti įvairiais būdais. Kaip antai: fiziniu, seksualiniu, emociniu ir ekonominiu smurtu. Suaugusieji, kurie yra senyvo amžiaus, pažeidžiami ar neįgalūs, kartais susiduria su didele smurto rizika.

Nėra vieno smurto apibrėžimo, kurį būtų galima pritaikyti visomis aplinkybėmis. Smurtinis elgesys gali būti skirtingo sunkumo. Šios įvairovės diapazonas – nuo atsitiktinai pasakytų šiurkščių žodžių iki sunkių sužalojimų.

Jei vyskupas ar kuolo prezidentas sužino, kad smurtaujama prieš sutuoktinį ar kitą suaugusįjį, jis nedelsdamas ima veikti pagal 38.6.2.1 pateiktus nurodymus. Jis taip pat imasi veiksmų, kad padėtų apsaugoti nuo tolimesnės prievartos.

Vadovai siekia Dvasios vadovavimo, kad nuspręstų, koks tinkamiausias būdas smurto problemoms spręsti: asmeninės konsultacijos ar narystės reikalų taryba. Jie taip pat gali tartis, kokį būdą pasirinkti, su savo tiesioginiu kunigijos vadovu. Tačiau dėl bet kokio smurto prieš sutuoktinį ar kitą suaugusįjį, atitinkančio toliau apibūdintą lygį, privaloma surengti narystės reikalų tarybą.

• Fizinio smurto – sunkaus kūno žalojimo fizine jėga. Tam tikri sužalojimai gali būti nematomi.

• Seksualinio smurto. Žr. situacijas, apibrėžtas 38.6.18.3.

• Psichologinio smurto – šiurkštaus asmens savigarbos ar savivertės žalojimo veiksmais ar žodžiais. Tai dažniausiai reiškia pasikartojančius ir nuolatinius įžeidinėjimus, manipuliavimus ir kritiką, kurie žemina ir menkina.

• Ekonominio smurto – naudojimosi kito finansine padėtimi. Tai gali būti neteisėtas kito asmens turto, pinigų ar kitų vertingų daiktų naudojimas. Tai taip pat gali būti finansinės galios kam nors įgijimas. Tai gali būti finansinės galios naudojimas siekiant kontroliuoti elgesį. Taip pat žr. 32.6.1.3.

38.6.2.7

Su smurtu susiję teisiniai klausimai

Jei nario smurtiniai veiksmai pažeidžia atitinkamus įstatymus, vyskupas arba kuolo prezidentas turėtų paraginti narį apie juos pranešti teisėsaugos pareigūnams arba atitinkamoms valdžios institucijoms. Informaciją, kokių vietinių reikalavimų reikia laikytis pranešant, vyskupas arba kuolo prezidentas gali gauti per Bažnyčios pagalbos liniją (žr. 38.6.2.1). Jei nariams kyla klausimų dėl informacijos pranešimo reikalavimų, jis ragina juos konsultuotis su kvalifikuotais teisininkais.

Bažnyčios vadovai ir nariai turėtų vykdyti visus teisinius įsipareigojimus ir pranešti apie smurtą civilinių institucijų pareigūnams. Kai kuriose vietose su vaikais ir jaunimu dirbantys vadovai ir mokytojai yra laikomi „įpareigotais pranešti asmenimis“ ir apie smurtą privalo pranešti teisinėms institucijoms. Panašiai daugelyje vietovių bet kuris asmuo, sužinojęs apie smurtą, turi apie jį pranešti teisinėms institucijoms. Vyskupai ir kuolų prezidentai turėtų skambinti pagalbos linija, kad daugiau sužinotų apie įpareigotus pranešti asmenis ir kitus teisinius pranešimo apie smurtą reikalavimus. Bažnyčios politika yra paklusti įstatymui.

38.6.5

Skaistybė ir ištikimybė

Viešpaties skaistybės įstatymas reiškia:

• kad lytiniai santykiai galimi tik tarp vyro ir moters, susituokusių pagal Dievo įstatymą;

• santuokinę ištikimybę.

Intymūs vyro ir moters santykiai turi būti gražūs ir šventi. Jie Dievo duoti tam, kad būtų gimdomi vaikai ir išreiškiama vyro ir žmonos tarpusavio meilė.

Lytinius santykius gali turėti tik vyras ir žmona – oficialiai ir teisėtai susituokę vyras ir moteris. Dievo akyse moralinis tyrumas yra labai svarbus. Skaistybės įstatymo laužymas yra labai sunki nuodėmė (žr. Išėjimo 20:14; Mato 5:28; Almos 39:5). Tai darantys piktnaudžiauja mums Dievo duota šventa galia kurti gyvybę.

Bažnyčios narystės reikalų tarybos gali prireikti, jei narys:

• turi Dievo įstatymu neįteisintų nesantuokinių lytinių santykių, tokių kaip svetimavimas, ištvirkavimas ir seksualiniai tos pačios lyties asmenų santykiai (žr. 32.6.2);

• yra sudaręs santuoką ar partnerystę, kurios neleidžia Dievo įstatymas, tokią kaip gyvenimas kartu nesusituokus, civilinės sąjungos ir partnerystės, tos pačios lyties asmenų santuoka;

• intensyviai arba kompulsyviai žiūri pornografiją, padarydamas didelę žalą nario santuokai ar šeimai (žr. 38.6.13).

Sprendimas, ar tokiais atvejais rengti narystės reikalų tarybą, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Tai apibrėžta 32.7. Pavyzdžiui, šventyklos sandorų laužymas padidina tikimybę, jog taryba bus būtina, kad būtų galima padėti asmeniui atgailauti. Kai kuriais atvejais gali užtekti asmeninių konsultacijų ir neformalių narystės apribojimų (žr. 32.8).

Kada taryba privaloma padarius lytinę nuodėmę, žr. 32.6.1.2.

38.6.6

Vaikų pornografija

Bažnyčia smerkia bet kokią vaikų pornografiją. Jei vyskupas ar kuolo prezidentas sužino, kad narys yra susijęs su vaikų pornografija, jis nedelsdamas ima veikti pagal 38.6.2.1 pateiktus nurodymus.

Bažnyčios narystės reikalų tarybos ir pastaba nario kortelėje yra privalomos, jei narys kuria, dalijasi, įsigyja ar pakartotinai žiūri vaikų pornografiją (žr. 32.6.1.2 ir 32.14.5). Paprastai šie nurodymai nėra taikomi panašaus amžiaus vaikams ir jaunuoliams, kurie dalijasi savo ar kitų seksualiomis nuotraukomis. Tokiais atvejais gali tikti asmeninės konsultacijos ir neformalūs narystės apribojimai.

Daugiau patarimų rasite 38.6.13.

38.6.10

Kraujomaiša

Bažnyčia smerkia bet kokią kraujomaišą. Čia sąvoka kraujomaiša vartojama nusakant lytinius santykius tarp:

• vieno iš gimdytojų ir vaiko;

• senelio (-ės) ir vaikaičio (-ės);

• brolių ir seserų;

• dėdės ar tetos ir dukterėčios ar sūnėno.

Čia terminai vaikas, vaikaitis, broliai ir seserys, dukterėčia ir sūnėnas vartojami nusakant biologinius, įvaikinimo, kitos santuokos ar globos ryšius. Kraujomaiša gali vykti tarp dviejų nepilnamečių, suaugusiojo ir nepilnamečio arba dviejų suaugusiųjų. Jei kuolo prezidentui kyla klausimų, ar santykiai pagal vietinius įstatymus yra laikomi kraujomaiša, jis siekia vadovavimo iš Pirmosios Prezidentūros biuro.

Kai kraujomaišos auka yra nepilnametis, vyskupas arba kuolo prezidentas skambina Bažnyčios pagalbos patiriantiems smurtą linija šalyse, kuriose ji yra prieinama (žr. 38.6.2.1). Kitose šalyse kuolo prezidentas turėtų kreiptis patarimo į krašto biuro teisininką. Jis taip pat raginamas konsultuotis su krašto biuro šeimos tarnybų darbuotojais arba su gerovės ir savarankiškumo programos vadovu.

Bažnyčios narystės reikalų taryba ir pastaba nario kortelėje yra privaloma, jei narys kaltas dėl kraujomaišos (žr. 32.6.1.2 ir 32.14.5). Įvykus kraujomaišai, Bažnyčia beveik visada privalo atšaukti asmens narystę.

Jei kraujomaiša kaltinamas nepilnametis, kuolo prezidentas susisiekia su Pirmosios Prezidentūros biuru dėl nurodymų.

Kraujomaišos aukos dažnai patiria sunkią traumą. Vadovai reaguoja su nuoširdžia užuojauta ir atjauta. Jie teikia dvasinę paramą ir konsultuoja, kad padėtų jiems įveikti destruktyvų kraujomaišos poveikį.

Kartais aukos jaučia gėdą ar kaltę. Aukos nenusidėjo. Vadovai padeda jiems ir jų šeimoms suprasti Dievo meilę ir gijimą, kuris ateina per Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą (žr. Almos 15:8; 3 Nefio 17:9).

Be įkvėptos Bažnyčios vadovų pagalbos, aukoms ir jų šeimoms gali prireikti profesionalių konsultacijų. Informacijos ieškokite 38.6.18.2.

38.6.13

Pornografija

Bažnyčia smerkia bet kokią pornografiją. Kad ir kokia būtų pornografijos forma, jos žiūrėjimas žaloja asmenų gyvenimą, šeimas ir visuomenę. Tai taip pat atstumia Viešpaties Dvasią. Bažnyčios nariai turėtų vengti bet kokios formos pornografinės medžiagos ir turėtų pasisakyti prieš jos leidimą, platinimą ir žiūrėjimą.

Bažnyčia parūpino šiuos šaltinius, kad padėtų žmonėms, kurių gyvenimą paveikė pornografija:

• AddressingPornography.ChurchofJesusChrist.org

• Addictionrecovery.ChurchofJesusChrist.org

• Helping Those Who Struggle with Pornography (knygelė)

• Let Virtue Garnish Thy Thoughts (knygelė)

Jei reikia, kuolų prezidentai ir vyskupai taip pat padeda šeimos nariams.

Bažnyčios vadovai turėtų suvokti, kad pornografijos vartojimas gali būti kompulsyvus potraukis arba priklausomybė. Be įkvėptos Bažnyčios vadovų pagalbos, kai kuriems nariams gali prireikti profesionalių konsultacijų. Siekdami pagalbos vadovai gali susisiekti su Šeimos tarnyba. Kontaktinės informacijos ieškokite 31.2.6.

Asmeninių konsultacijų ir neformalių narystės apribojimų paprastai pakanka siekiant padėti žmogui atgailauti dėl pornografijos vartojimo (žr. 32.8). Narystės reikalų tarybos paprastai nerengiamos. Tačiau tarybos gali prireikti dėl intensyvaus ir kompulsyvaus pornografijos vartojimo, kuris padarė didelę žalą nario santuokai ar šeimai (žr. 38.6.5). Tarybos reikia, jei narys kuria, dalijasi, laiko ar pakartotinai žiūri vaikų pornografinius vaizdus (žr. 38.6.6).

38.6.18

Seksualinis smurtas, išprievartavimas ir kitos seksualinės prievartos formos

Bažnyčia smerkia seksualinį smurtą. Čia seksualinis smurtas apibrėžiamas kaip bet kokių nepageidaujamų lytinių veiksmų primetimas kitam asmeniui. Lytiniai veiksmai su asmeniu, kuris nesuteikia ar negali duoti sutikimo, yra laikomi seksualiniu smurtu. Seksualinis smurtas taip pat gali būti naudojamas prieš sutuoktinį arba per pasimatymą. Informacijos apie seksualinį smurtą prieš vaiką ar jaunuolį ieškokite 38.6.2.3.

Seksualinis smurtas apima įvairiausius veiksmus: nuo priekabiavimo iki išprievartavimo ir kitų seksualinės prievartos formų. Tai gali įvykti fiziškai, žodžiu ir kitais būdais. Patarimų, kaip konsultuoti narius, patyrusius seksualinį smurtą, išprievartavimą ar kitas seksualinės prievartos formas, ieškokite 38.6.18.2.

Jei nariai įtaria arba sužino apie seksualinį smurtą, jie kaip įmanoma greičiau imasi veiksmų, kad apsaugotų aukas ir kitus. Į tai įeina pranešimas valdžios institucijoms ir vyskupo ar kuolo prezidento informavimas. Jei buvo smurtaujama prieš vaiką, nariai turėtų vadovautis nurodymais, esančiais 38.6.2.

38.6.18.3

Narystės reikalų tarybos

Narystės reikalų tarybos gali prireikti asmeniui dėl seksualinio išpuolio arba seksualinės prievartos. Narystės reikalų taryba yra būtina, jei narys ką nors išprievartavo arba yra pripažintas kaltu dėl kitokios seksualinės prievartos (žr. 32.6.1.1).

Taip pat tarybą būtina surengti seksualiniams veiksmams prieš pažeidžiamą suaugusįjį apsvarstyti. Čia pažeidžiamas suaugusysis tai asmuo, kuris dėl fizinių ar protinių negalių negali sutikti su tokia veikla ar jos suprasti.

Vadovai siekia Dvasios vadovavimo, kad nuspręstų, ar siekiant kovoti su kitomis seksualinio smurto formomis tinkamiausias būdas yra asmeninės konsultacijos ar narystės reikalų taryba (žr. 32.6.2.2 ir 32.8). Sunkiais atvejais taryba yra privaloma. Svarstydami, kokį būdą rinktis, vadovai gali tartis su savo tiesioginiu kunigijos vadovu.

Jei narystės reikalų taryboje asmeniui, kaltinamam seksualiniu smurtu, nusprendžiama apriboti narystę, to asmens nario kortelėje įrašoma pastaba.

Informacijos apie konsultavimą dėl smurto ieškokite 38.6.2.2. Informacijos apie seksualinės prievartos aukų konsultavimą ieškokite 38.6.18.2.

38.6.23

Translyčiai asmenys

Translyčiai asmenys susiduria su sudėtingomis problemomis. Su nariais ir nenariais, kurie save laiko translyčiais, – ir jų šeima ir draugais – turi būti elgiamasi delikačiai, maloniai, su užuojauta ir gausiai reiškiant į Kristaus panašią meilę. Visi gali lankyti sakramento susirinkimus, kitus sekmadienio susirinkimus ir visuomeninius Bažnyčios renginius (žr. 38.1.1).

Lytis yra esminė Dangiškojo Tėvo plano ypatybė. Kreipimesi „Šeima“ lytis apibrėžiama kaip biologinė lytis gimimo metu. Kai kurie žmonės jaučia, kad jų biologinė lytis neatitinka jų lytinės tapatybės. Dėl to jie gali save laikyti translyčiais. Bažnyčia neišsako savo pozicijos dėl priežasčių, kodėl žmonės laiko save translyčiais.

Dažniausiai dalyvavimas Bažnyčios veikloje ir kai kurios kunigystės apeigos nepriklauso nuo lyties. Translyčiai asmenys gali būti pakrikštyti ir patvirtinti, kaip nurodyta 38.2.3.14. Jie taip pat gali priimti sakramentą ir gauti kunigystės palaiminimus. Tačiau įšventinimas į kunigystę ir šventyklos apeigos gaunami priklausomai nuo to, kokios lyties gimstama.

Bažnyčios vadovai pasisako prieš nebūtiną medicininę ar chirurginę intervenciją stengiantis pakeisti asmens gimimo metu buvusią biologinę lytį į priešingą lytį (lyties keitimą). Vadovai įspėja, kad tokie veiksmai sąlygos narystės Bažnyčioje apribojimus.

Vadovai taip pat pasisako prieš socialinę transformaciją. Socialinė transformacija apima drabužių ar šukuosenos keitimą arba vardo ar įvardžio keitimą, kai asmuo siekia prisistatyti priešingai savo gimimo metu buvusiai biologinei lyčiai. Vadovai įspėja, kad socialiai transformavęsi asmenys patirs tam tikrus narystės Bažnyčioje apribojimus transformacijos laikotarpiu.

Apribojimai apima kunigystės gavimą ar naudojimą, šventyklos rekomendacijos gavimą ar naudojimą ir kai kurių Bažnyčios pašaukimų gavimą. Nors kai kurios narystės Bažnyčioje privilegijos apribojamos, dalyvauti Bažnyčios veikloje yra leidžiama.

Translyčiai asmenys, kurie nesiekia medicininių, chirurginių lyties keitimo procedūrų ar socialinės transformacijos į priešingą lytį ir yra verti, gali gauti Bažnyčios pašaukimus, šventyklos rekomendacijas ir šventyklos apeigas.

Kai kuriems vaikams, jaunuoliams ir suaugusiesiems licencijuoti medikai paskiria hormonų terapiją, kad palengvintų lyties disforiją ar sumažintų polinkį į savižudybę. Svarbu, kad prieš pradėdamas tokią terapiją asmuo (ir nepilnamečio vaiko gimdytojai) suprastų galimą riziką ir naudą. Jei tie asmenys nesiekia lyties keitimo į priešingą lytį ir yra verti, jie gali gauti Bažnyčios pašaukimus, šventyklos rekomendacijas ir šventyklos apeigas.

Jei asmuo nusprendžia pakeisti savo vardą arba kreipinio įvardį, pasirinktas vardas gali būti įrašytas į pasirinkto vardo langelį jo nario kortelėje. Į asmenį apylinkėje gali būti kreipiamasi pasirinktu vardu.

Situacija padaliniuose ir asmenų aplinkybės gali būti labai skirtingos. Nariai ir vadovai tariasi tarpusavyje ir su Viešpačiu. Kraštų prezidentūros padės vietiniams vadovams jautriai reaguoti į asmenines situacijas. Vyskupai tariasi su kuolo prezidentu. Kuolų prezidentai ir misijų prezidentai turi kreiptis patarimo į Krašto prezidentūrą (žr. 32.6.3 ir 32.6.3.1).

Daugiau informacijos, kaip suprasti ir palaikyti translyčius asmenis, ieškokite „Translytiškumas“ ChurchofJesusChrist.org.

38.8

Administravimo taisyklės

38.8.2

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu įvyksta, kai žmogus pasinaudoja kito žmogaus pasitikėjimu, ketindamas jį apgauti. Taip gali nutikti, kai abu žmonės priklauso tai pačiai grupei, pavyzdžiui, Bažnyčiai. Tai taip pat gali nutikti piktnaudžiaujant draugystės ar pasitikėjimo padėtimi, pavyzdžiui, pašaukimu Bažnyčioje arba šeimos ryšiais. Piktnaudžiaujant pasitikėjimu paprastai siekiama gauti finansinės naudos.

Bažnyčios nariai, tvarkydami savo reikalus, turėtų būti sąžiningi ir elgtis dorai. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra gėdingas pasitikėjimo išdavimas. Juo kaltinamiems asmenims gali būti iškelta baudžiamoji byla. Bažnyčios nariai, kurie piktnaudžiauja pasitikėjimu, taip pat gali sulaukti narystės apribojimų arba narystės atšaukimo. Nurodymų dėl narystės reikalų tarybos nesąžiningai veiklai svarstyti ieškokite 32.6.2.3 ir 32.6.1.3.

Nariai negali teigti ar manyti, kad jų verslo reikalai yra Bažnyčios ar jos vadovų remiami, kad jie jiems pritaria ar kad jie savo verslo reikalais atstovauja Bažnyčiai.

38.8.24

Teisininkų konsultacija dėl Bažnyčios reikalų

Kai tvarkant Bažnyčios reikalus prireikia teisinės pagalbos, vadovai turėtų susisiekti su Bažnyčios teisininkais. Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje kuolo prezidentas susisiekia su Bažnyčios visuotinio teisininko biuru:

• 1-800-453-3860, papildomas numeris 2-6301

• 1-801-240-6301

Kitose šalyse kuolo prezidentas susisiekia su krašto biuro teisininku.

38.8.24.1

Dalyvavimas teisiniame procese arba dokumentai

Bažnyčios vadovai neturėtų dalyvauti civilinėse ar baudžiamosiose savo padalinių narių bylose, prieš tai nepasitarę su Bažnyčios teisininku. Tokia pati tvarka taikoma kalbantis su teisininkais ar teismo darbuotojais ar rašant jiems, įskaitant el. paštą.

Vadovai turėtų pasikalbėti su Bažnyčios teisininku, jei vykdydami savo pareigas Bažnyčioje:

• jie mano, kad turi paliudyti arba bendrauti teisiniais klausimais;

• turi paliudyti ar bendrauti teisiniais klausimais, nes to reikalauja teisinis procesas;

• gavo nurodymą pateikti įrodymus;

• buvo paprašyti savanoriškai pateikti dokumentus ar informaciją;

• buvo paprašyti susisiekti su teisininkais ar civilinių institucijų pareigūnais dėl teisinio proceso, įskaitant teismo nuosprendžio ar paleidimo lygtinai klausymą.

Kad ir kokie būtų geri ketinimai, Bažnyčios vadovų pateikta informacija teismo procese gali būti klaidingai suprasta ar žalinga. Toks dalijimasis informacija gali ypač pakenkti aukoms ir jų šeimoms. Bažnyčios taisyklių laikymasis taip pat padeda apsaugoti Bažnyčią nuo bereikalingo įtraukimo į teisinius reikalus.

38.8.24.2

Liudijimas teisiniame procese

Bažnyčios vadovai Bažnyčios vardu negali liudyti jokiame teisiniame procese be išankstinio Visuotinio teisininko biuro pritarimo. Ši taisyklė taip pat taikoma dalyvaujant nuosprendžio ir paleidimo lygtinai klausyme. Be šio pritarimo, Bažnyčios vadovai, eidami vadovaujamas pareigas, negali pateikti žodinių ar rašytinių parodymų.

Vadovai neturėtų teigti ar leisti manyti, kad jų liudijimas teismo procese atspindi Bažnyčios poziciją.

Vadovai neturėtų daryti įtakos liudininko liudijimui nė viename teismo procese.

Bažnyčios teisininkų kontaktinė informacija pateikta 38.8.24.