„Jėzus Kristus: Velykų viltis ir pažadas“, Liahona, 2025 m. balandis.
Mėnesinė žurnalo Liahona žinia, 2025 m. balandis
Jėzus Kristus: Velykų viltis ir pažadas
Per Velykų viltį ir pažadą Jėzus Kristus patenkina mūsų širdies troškimus ir atsako į mūsų sielos klausimus.
Iliustravo Maiklas Danfordas
Prašau rasti ramią akimirką ir sukurti dvasinės šventovės vietą, kurioje skaitysite šią žinią.
Labai dažnai mūsų pasaulis būna triukšmingas, jaukiamas apsimetinėjimo ir išdidumo. Bet, kai esame atviri, sąžiningi ir jautrūs sau ir Dievui, Velykų viltis ir pažadas Jėzuje Kristuje tampa realūs. Tokiomis akimirkomis maldaujame:
„Kaip galėčiau vėl pamatyti savo šeimos narį, draugą ar mylimą žmogų?“
„Kur pasaulyje, kupiname trumpalaikių „renkuosi save“ santykių, galiu rasti ir jausti ramybę, viltį ir bendrystę su Dievu (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:19), mane supančiais žmonėmis ir savimi?“
„Ar yra kas nors, ką galėčiau mylėti, ir kas iš tikrųjų mylėtų mane? Ar sandoriniai ryšiai gali stiprėti ir tęstis ne kaip pasaka, bet kaip saitai, stipresni už mirties raiščius, tikrai laimingai ir amžinai?“
„Kai yra daug skausmo, kančios ir neteisybės, kaip galiu prisidėti prie ramybės, darnos ir supratimo Jėzuje Kristuje ir Jo sugrąžintoje evangelijoje bei Bažnyčioje?“
Šiuo velykiniu laiku dalijuosi savo liudijimu apie Jėzų Kristų, Jo pažadą ir viltį.
Sandorinės bendrystės ir tikslo pažadas
Dievas, mūsų Amžinasis Tėvas danguje, Jėzus Kristus, Jo Mylimasis Sūnus, ir Šventoji Dvasia yra arti mūsų asmeniškai. Jų beribė ir amžina šviesa, užuojauta ir išperkanti meilė yra įausti į sukūrimo tikslą ir mūsų egzistavimo audinį (žr. Almos 30:44; Mozės 6:62–63).
Dangaus taryboje, vykusioje prieš mirtingąjį gyvenimą, „kartu giedojo ryto žvaigždės ir šaukė iš džiaugsmo visi Dievo sūnūs [ir dukterys]“ (Jobo 38:7). Pasirinkome galimybę rinktis. Dabar mes gyvename tikėjimu. Supami žemiškojo gyvenimo netikrumo, nevilties ir iššūkių, per asmeninę patirtį atrandame Dievo pažadėtą grožį, aiškumą, džiaugsmą ir tikslą.
Neprivalome vieni klaidžioti egzistencinėje nežinomybėje. Galime bendrauti su dangumi, ugdyti tikėjimą ir stiprinti bendrystę šeimoje, šventųjų namuose bei bendruomenėje ir per ryžtingą ir džiaugsmingą paklusnumą Dievo įsakymams tapti tikriausi, laisviausi, patikimiausi ir džiaugsmingiausi, kokie tik galime būti. Apmokėjimas – suvienijimas – Jėzuje Kristuje ir per Jėzų Kristų atneša šią sandorinę bendrystę.
Jėzaus Kristaus gyvenimo ir misijos viltis
Kiekvieną dieną Velykų viltis ir pažadas apima palaimas ir mokymus, kuriais Jėzus Kristus dalijosi savo tobulos žemiškosios tarnystės metu. Iš anksto paskirtas nuo pradžių, Jėzus Kristus yra Viengimis Dievo Sūnus (žr. Jokūbo knygos 4:5; Almos 12:33–34; Mozės 5:7, 9). Jis „augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“ (Luko 2:52). Siekdamas tik vykdyti savo Tėvo valią, Jėzus Kristus atleido nuodėmes, išgydė negalias, prikėlė mirusiuosius ir guodė sergančius bei vienišus.
Kartą, po 40 dienų pasninko, Jis paliudijo: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjų“ (Luko 4:18; taip pat žr. Izaijo 61:1).
Kalbama apie mus visus.
Per paskutinę vakarienę Jėzus Kristus nuplovė mokiniams kojas (žr. Jono 13:4–8). Pats būdamas „gyvasis vanduo“ ir „gyvybės duona“ Jis įsteigė sakramentą tiek Senajame, tiek Naujajame Pasaulyje. Per šventas sakramento apeigas šaukiamės Tėvo ir sudarome sandorą priimti Jėzaus Kristaus vardą, visada Jį prisiminti ir laikytis Jo įsakymų, kad Jo Dvasia visuomet būtų su mumis (žr. Luko 22:19–20; 3 Nefio 18:7, 10–11).
Getsemanės sode Jėzus iškentėjo daugiau, nei žmogus gali iškęsti, kad mus išpirktų ir apmokėtų. Kraujas sunkėsi iš kiekvienos poros. Jis iškentė šiuos skausmus už visus, kad mes nekentėtume, jeigu atgailausime (žr. Doktrinos ir Sandorų 18:11; 19:16).
Išduotas ir neteisingai apkaltintas Jėzus Kristus buvo išjuoktas ir nuplaktas, o ant Jo nuolankios galvos uždėtas erškėčių vainikas (žr. Mato 27:26, 29; Morkaus 15:15, 17, 20, 31; Luko 22:63; Jono 19:1–2). „Sumuštas už mūsų nuodėmes […]; jo žaizdomis esame išgydyti“ (Izaijo 53:5). Jis buvo „iškeltas ant kryžiaus“, kad trauktų mus pas save (žr. 3 Nefio 27:14–15). Tačiau, net kabėdamas ant kryžiaus, Jėzus Kristus atleido (žr. Luko 23:34). Jis paprašė Jono pasirūpinti Jo motina (žr. Jono 19:26–27). Jis jautėsi apleistas (žr. Mato 27:46; Morkaus 15:34). Kad išsipildytų Raštų eilutė, Jis pasakė, kad troško (žr. Jono 19:28). Kai viskas buvo atlikta, Jis pats „atidavė dvasią“ (Luko 23:46; taip pat žr. Jono 10:17–18).
Jėzus Kristus žino, kaip mums pagelbėti mūsų ligose, silpnybėse, vienatvėje, atskirtyje ir sunkumuose (žr. Almos 7:12). Tokie suspaudimai dažnai yra kitų žmonių pasirinkimų pasekmė. Jis taip pat žino, kaip kartu su mumis džiūgauti, kai džiaugiamės ir esame dėkingi, ir kaip su mumis verkti, kai mūsų džiaugsmas yra pilnas. Savo vardu ir savo balsu Jis mus švelniai kviečia į savo kaimenę. Jis kviečia kiekvieną žmogų, kad ir kur jis būtų. Jis kviečia mus pamatyti ir suprasti mirtingąjį gyvenimą iš amžinosios perspektyvos. Jei vaikščiosime teisiai ir laikysimės sudarytų sandorų, Jis pažada, kad viskas mums gali išeiti į gera (žr. Doktrinos ir Sandorų 90:24; Romiečiams 8:28).
Jo laiku ir būdu ateina sugrąžinimas: ne tik to, kaip viskas buvo, bet ir to, kaip gali tapti. Tikrai Jėzus Kristus gali išlaisvinti mus iš vergijos ir nuodėmės, iš mirties ir pragaro, taip pat gali padėti mums išreikšti savo dieviškąją tapatybę, kai per tikėjimą ir atgailą tampame tokie, kokių savęs niekada neįsivaizdavome.
Pažadas išlaisvinti
Jėzaus Kristaus dėka mirtis nėra pabaiga. Per Velykas pareiškiame:
Gavęs Tėvo įsakymą ir galią, Jėzus galėjo atiduoti savo gyvybę ir vėl ją paimti (žr. Jono 10:17). Kol Jo kūnas gulėjo kape, Jėzus Kristus tarnavo ir organizavo dvasių pasaulyje, skelbdamas „jų išpirkimą iš mirties pančių“ (Doktrinos ir Sandorų 138:16).
Trečiosios dienos rytą Jis prisikėlė iš kapo. Jis kalbėjo su Marija. Jis pasirodė dviem mokiniams pakeliui į Emausą, tada savo apaštalams ir kitiems. (Žr. Mato 28; Morkaus 16; Luko 24; Jono 20.)
Chiazminiu liudijimu Jis pakvietė savo mokinius užmesti tinklus kitoje laivo pusėje; tačiau šį kartą, nors ir vėl pilni žuvų, tinklai nesutrūkinėjo (žr. Jono 21:6–11; Luko 5:3–7). Jis pamaitino mokinius ir tris kartus maldavo Petrą ganyti Jo avis ir avinėlius (žr. Jono 21:12–17). Jis pakilo į dangų, pareiškęs, kad Jo mokiniai tada ir mes visi dabar turime dalytis šlovingomis Velykų naujienomis ir Jo evangelija su kiekviena tauta, gimine ir liaudimi (žr. Mato 28:19–20; Morkaus 16:15).
Jėzus Kristus yra mūsų Gerasis Ganytojas ir Dievo Avinėlis. Jis atidavė savo gyvybę už savo avis, savo gyvenimą paskyrė joms. Sode ir ant kryžiaus Jis nešė nepakeliamus dalykus ir išpirko mus. Laike ir amžinybėje Jis savo pavyzdžiu mums rodo, kaip „mirtis tik atveria vartus į amžinybę“.
Per Kristaus Apmokėjimo ir Prisikėlimo galią mūsų kūnai ir dvasios bus sujungti fiziniu prikėlimu. Būsime šlovingi, atgavę tiek savo išvaizdą, tiek fizinį kūną, nuo galūnės iki galūnės. Bus sugrąžinti net plaukai ant mūsų galvos. Būsime laisvi nuo laiko, ligų, fizinių nelaimių ir protinės negalios padarinių. Kristaus Apmokėjimas gali mus palaiminti, kad įveiktume bet kokį dvasinį atskyrimą ir dvasinę mirtį. Su atgailos sąlyga esame išlaisvinami iš kiekvienos nuodėmės bei sielvarto ir mums atveriama amžinoji meilės ir džiaugsmo pilnatvė. Tyri, švarūs ir laisvi, išlaikę savo brangiausius šeimos ryšius, galime grįžti į šlovingą, celestialinę Dievo, mūsų Tėvo, ir Jėzaus Kristaus akivaizdą.
Vėl pasimatysime su savo artimaisiais. Susitikę su mylimais žmonėmis, matysime vienas kitą iš amžinosios perspektyvos – su didesne meile, supratimu ir gerumu. Jėzaus Kristaus Apmokėjimas gali padėti mums prisiminti, kas svarbu, ir pamiršti tai, kas nereikšminga. Pažvelgimas į Gelbėtoją ir santykius su didesniu tikėjimu ir dėkingumu, atneša ramybę, pakelia naštas, sutaikina širdis ir suvienija šeimas laike ir amžinybėje.
Gausos ir džiaugsmo viltis
Velykos Jėzuje Kristuje apima dangaus langų atsivėrimą, vynmedžių vaisių gausėjimą ir pasigėrėtinomis tampančias žemes. Velykos Jėzuje Kristuje apima našlių ir našlaičių, alkanų ir bejėgių, tų, kurie bijo, yra skriaudžiami ar, be kaltės, pavojaus užklupti, guodimą ir rūpinimąsi jais. Prisimindamas kiekvieną iš jų, Jėzus Kristus kviečia mus pamatyti ir tarnauti su meile ir atjauta, kaip tai daro Jis.
Visus gerus dalykus Jėzus Kristus apsčiai sugrąžina (žr. Jono 10:10; Almos 40:20–24). Jis pažada, kad „žemė yra kupina ir visko pakanka, ir dar lieka“ (Doktrinos ir Sandorų 104:17). Jo vykdomas visų dalykų sugrąžinimas taip pat apima ir Jo evangelijos pilnatvę, Jo kunigystės įgaliojimą ir galią bei šventas apeigas ir sandoras, esančias Jo Bažnyčioje, pavadintoje Jo vardu, būtent Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje.
Velykos Jėzuje Kristuje apima daugiau šventų Viešpaties namų, daugelyje vietų priartėjančių prie Dievo vaikų, atnešančių į mūsų širdis gelbėtojų Sionės kalne doktriną (žr. Abdijo 1:21). Viešpats parūpina mums šventinantį, nesavanaudišką būdą atnašauti žemėje tai, ko mirusiesiems amžinybėje reikia ir ko jie trokšta, ko patys negali pasiekti.
Tokia mano viltis, pažadas ir liudijimas. Liudiju Dievą, mūsų Tėvą, mūsų Gelbėtoją ir Išpirkėją, Jėzų Kristų, ir Šventąją Dvasią. Per Velykas ir kiekvieną dieną raskime amžinąją viltį ir pažadą dieviškajame Dievo suteiktame laimės plane ir jo sandoriniame dieviško virsmo iš mirtingumo į nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą kelyje. Te kiekvieną dieną Jėzaus Kristaus Apmokėjimo tikrumas pakylėja mūsų naštas, padeda paguosti kitus jų sielvarte ir išlaisvinti mūsų sielas, kad patirtume visą Jo džiaugsmą.
Per Velykų viltį ir pažadą Jėzus Kristus patenkina mūsų širdies troškimus ir atsako į mūsų sielos klausimus.
© 2025 Intellectual Reserve, Inc. All rights reserved. Išspausdinta JAV. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/19. Vertimas patvirtintas 6/19. Monthly Liahona Message, April 2025 vertimas. Lithuanian. 19612 156