2022
Nesibaigiančioji sandora
2022 m. spalis


„Nesibaigiančioji sandora“, Liahona, 2022 m. spalis

Mėnesinė žurnalo Liahona žinia, 2022 m. spalis

Nesibaigiančioji sandora

Visi tie, kurie sudarė sandorą su Dievu, turi prieigą prie ypatingos rūšies meilės ir gailestingumo.

Paveikslėlis
Jėzaus Kristaus paveikslas

Viešpats Jėzus Kristus, aut. Delas Parsonas

Šiuolaikiniame karų ir karų gandų draskomame pasaulyje tiesos, šviesos ir tyros Jėzaus Kristaus meilės poreikis yra didesnis nei bet kada. Kristaus Evangelija yra šlovinga, ir esame palaiminti, kad galime ją studijuoti ir gyventi pagal jos pamokymus. Džiaugiamės progomis ja dalytis – liudyti apie jos tiesas, kad ir kur būtume.

Aš dažnai kalbėjau apie Abraomo sandoros ir Izraelio surinkimo svarbą. Kai priimame Evangeliją ir esame pakrikštijami, priimame šventą Jėzaus Kristaus vardą. Krikštas yra vartai, vedantys į visų pažadų, kuriuos Viešpats senovėje davė Abraomui, Izaokui, Jokūbui ir jų palikuonims, bendrapaveldėjimą.1

„Naujoji ir nesibaigiančioji sandora“2 (Doktrinos ir Sandorų 132:6) ir Abraomo sandora iš esmės yra ta pati – du būdai nusakyti sandorą, kurią Dievas skirtingais laikais sudarė su mirtingais vyrais ir moterimis.

Būdvardis nesibaigiančioji reiškia, kad ši sandora egzistavo dar prieš pasaulio sutvėrimą! Didžiojoje Dangaus taryboje pristatytas planas apėmė aiškų suvokimą, kad visi būsime atskirti nuo Dievo akivaizdos. Tačiau Dievas pažadėjo parūpinti Gelbėtoją, kuris įveiks nuopuolio pasekmes. Po Adomo krikšto Dievas jam pasakė:

„Tu esi pagal tvarką To, kuris yra be dienų pradžios ar metų pabaigos, nuo visos amžinybės iki visos amžinybės.

Štai, tu esi viena manyje, Dievo sūnus; ir taip visi gali tapti mano sūnumis“ (Mozės 6:67–68).

Adomas ir Ieva priėmė krikšto apeigas ir pradėjo vienijimosi su Dievu procesą. Jie įžengė į sandoros kelią.

Kai tu ir aš taip pat įžengiame į tą kelią, priimame naują gyvenimo būdą. Taip sukuriame ryšį su Dievu, leidžiantį Jam mus laiminti ir keisti. Sandoros kelias veda mus atgal pas Jį. Jei leisime Dievui viešpatauti mūsų gyvenime, ta sandora mus ves vis arčiau Jo. Visos sandoros yra saistančios. Jos sukuria nesibaigiančios bendrystės ryšį.

Ypatinga Meilė ir Gailestingumas

Sudarę sandorą su Dievu, amžiams paliekame neutralią žemę. Dievas neapleis savo ryšio su tais, kurie užmezgė tokį ryšį su Juo. Tiesą sakant, visi tie, kurie sudarė sandorą su Dievu, turi prieigą prie ypatingos rūšies meilės ir gailestingumo. Hebrajų kalba ta sandorinė meilė vadinama hesed (חֶסֶד).3

Hesed neturi deramo atitikmens anglų kalboje. Karaliaus Jokūbo Biblijos versijos vertėjams tikriausiai buvo sunku žodį hesed perteikti anglų kalba. Jie dažnai jį versdavo žodžiu „maloningumas“. Tačiau šis žodis perteikia ne visą hesed prasmę. Taip pat buvo teikiami kiti vertimai, tokie kaip „gailestingumas“ ir „gerumas“. Hesed yra unikalus žodis, apibūdinantis sandoros santykius, kuriuose abi šalys įsipareigoja būti lojalios ir ištikimos viena kitai.

Celestialinė santuoka yra tokie sandoros santykiai. Vyras ir žmona sudaro sandorą su Dievu ir vienas su kitu būti lojalūs ir ištikimi vienas kitam.

Hesed yra ypatinga meilė ir gailestingumas, kuriuos Dievas jaučia ir teikia tiems, kurie sudarė sandorą su Juo. O mes atsakome tokia pačia hesed meile Jam.

Paveikslėlis
Ką tik susituokusi pora prie šventyklos

Kai jūs ir aš sudarėme sandorą su Dievu, mūsų ryšys su Juo tapo daug glaudesnis nei prieš sandorą. Dabar esame susieti.

Džerio L. Garnso nuotrauka

Kadangi Dievas turi hesed tiems, kurie su Juo sudarė sandorą, Jis juos mylės. Jis toliau darbuosis su jais ir suteiks progų keistis. Kai jie atgailaus, Jis jiems atleis. Ir jei jie nuklystų, Jis padės jiems rasti kelią atgal pas Jį.

Kai jūs ir aš sudarėme sandorą su Dievu, mūsų ryšys su Juo tapo daug glaudesnis nei prieš sandorą. Dabar esame susieti. Dėl mūsų sandoros su Dievu Jis niekada nepavargs stengdamasis mums padėti, ir mes niekada neišnaudosime Jo gailestingos kantrybės mums. Kiekvienas iš mūsų turime ypatingą vietą Dievo širdyje. Jis deda į mus dideles viltis.

Jūs žinote istorinį pareiškimą, kurį Viešpats davė pranašui Džozefui Smitui. Tai atėjo per apreiškimą. Viešpats tarė Džozefui: „Šis pažadas taip pat priklauso ir jums, kadangi esate iš Abraomo, o pažadas buvo duotas Abraomui“ (Doktrinos ir Sandorų 132:31).

Taip ši nesibaigiančioji sandora buvo sugrąžinta kaip didžiojo Evangelijos pilnatvės sugrąžinimo dalis. Tik pagalvokite apie tai! Santuokos sandora, sudaryta šventykloje, yra tiesiogiai susijusi su ta Abraomo sandora. Šventykloje pora supažindinama su visais palaiminimais, skirtais ištikimiems Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuoniams.

Kaip ir Adomas, jūs ir aš asmeniškai įžengėme į sandoros kelią krikšto metu. Po to mes dar toliau žengiame juo šventykloje. Abraomo sandoros palaiminimai teikiami šventose šventyklose. Šie palaiminimai leidžia mums, prisikėlus, paveldėti „sostus, karalystes, kunigaikštystes ir galias, viešpatystes, visas aukštybes ir galybes“, kad pasiektume „išaukštinimą ir šlovę visame“ [Doktrinos ir Sandorų 132:19].“4

Baigiamajame Senojo Testamento tekste skaitome Malachijo pažadą, kad Elijas „atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus“ (Malachijo 4:6). Senovės Izraelyje tokia nuoroda į tėvus apėmė tėvus Abraomą, Izaoką ir Jokūbą. Šis pažadas aiškesnis, kai skaitome kitą šios eilutės versiją, kurią Moronis pacitavo pranašui Džozefui Smitui: „Jis [Elija] pasodins vaikų širdyse tėvams duotus pažadus, ir vaikų širdys atsigręš į jų tėvus“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:39). Tie tėvai tikrai apima Abraomą, Izaoką ir Jokūbą. (Žr. Doktrinos ir Sandorų 27:9–10.)

Paveikslėlis
Jėzaus Kristaus paveikslas

Tiems, kurie sudaro šventas sandoras ir laikosi jų, pažadėtas amžinasis gyvenimas ir išaukštinimas. Jėzus Kristus yra tų sandorų garantas.

Paveikslo Kristus ir turtingas jaunas valdininkas fragmentas, aut. Hainrichas Hofmanas

Jėzus Kristus – sandoros centras

Būtent apmokančioji Gelbėtojo auka leido Tėvui įvykdyti pažadą, kurį Jis davė savo vaikams. Kadangi Jėzus Kristus yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“, „niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per [Jį]“ (Jono 14:6). Abraomo sandoros įvykdymas tampa įmanomas dėl mūsų Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, Apmokėjimo. Abraomo sandoros centre yra Jėzus Kristus.

Senasis Testamentas yra ne tik Šventojo Rašto knyga; tai ir istorijos knyga. Prisimenate, kaip skaitėte apie Sarajos ir Abromo santuoką. Kadangi jie neturėjo vaikų, Saraja pagal Viešpaties nurodymą davė savo tarnaitę Hagarą taip pat būti Abromo žmona. Hagara pagimdė Izmaelį.5 Abromas mylėjo Izmaelį, bet ne jis turėjo būti tas vaikas, per kurį bus sudaryta sandora. (Žr. Pradžios 11:29–30; 16:1, 3, 11; Doktrinos ir Sandorų 132:34.)

Dėl Dievo palaiminimo ir atsako į Sarajos tikėjimą6, ji, jau būdama sena, pastojo, kad sandora būtų sudaryta per jos sūnų Izaoką (žr. Pradžios 17:19). Jis gimė sandoroje.

Sarajai ir Abromui Dievas suteikė naujus vardus – Sara ir Abraomas (žr. Pradžios 17:5, 15). Tų naujų vardų suteikimas reiškė šios šeimos naujo gyvenimo pradžią ir naują likimą.

Abraomas mylėjo Izmaelį ir Izaoką. Dievas pasakė Abraomui, kad Izmaelis bus padaugintas ir taps didele tauta (žr. Pradžios 17:20). Tuo pat metu Dievas aiškiai pasakė, kad nesibaigiančioji sandora bus sudaryta per Izaoką (žr. Pradžios 17:19).

Visi, kurie priima Evangeliją, tampa Abraomo giminės dalimi. Laiške Galatams rašoma:

„Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. […]

Visi esate viena Kristuje Jėzuje.

O jeigu esate Kristaus, tai esate Abraomo palikuonys ir paveldėtojai pagal pažadą“ (Galatams 3:27–29).

Taigi sandoros paveldėtojais galime tapti gimę arba įvaikinti.

Paveikslėlis
Žmonės, susirinkę į krikšto apeigas

Sudarę sandorą su Dievu, amžiams paliekame neutralią žemę. Dievas neapleis savo ryšio su tais, kurie užmezgė tokį ryšį su Juo.

Izaoko ir Rebekos sūnus Jokūbas gimė sandoroje. Be to, jis savo noru pasirinko sudaryti ją. Kaip žinote, Jokūbo vardas buvo pakeistas į Izraelį (žr. Pradžios 32:28), reiškiantį „Tegul Dievas nugali“ arba „tas, kuris nugali su Dievu“7.

Išėjimo knygoje rašoma, kad Dievas „atsiminė savo sandorą su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu“ (Išėjimo 2:24). Dievas pasakė Izraelio vaikams: „Jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė“ (Išėjimo 19:5).

Frazė „ypatinga nuosavybė“ buvo išversta iš hebrajų kalbos žodžio segullah, reiškiančio labai vertingą turtą – lobį.8

Pakartoto Įstatymo knyga pasakoja apie sandoros svarbą. Naujojo Testamento apaštalai žinojo apie šią sandorą. Po to, kai Petras ant šventyklos laiptų išgydė luošą vyrą, jis stebėtojus mokė apie Jėzų. Petras pasakė: „Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų tėvų Dievas, pašlovino savo Sūnų Jėzų“ (Apaštalų darbų 3, 13).

Savo žinią Petras užbaigė sakydamas: „Jūs esate vaikai pranašų ir tos Sandoros, kurią Dievas sudarė su jūsų tėvais, tardamas Abraomui: Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės“ (Apaštalų darbų 3:25). Petras jiems aiškiai pasakė, kad dalis Kristaus misijos yra įvykdyti Dievo sandorą.

Panašų pamokslą Viešpats pasakė senovės Amerikos žmonėms. Prisikėlęs Kristus pasakė tenykščiams žmonėms, kas jie iš tikrųjų yra. Jis sakė:

„Jūs esate pranašų vaikai; ir jūs esate Izraelio namų; ir jūs esate tos sandoros, kurią Tėvas sudarė su jūsų tėvais, sakydamas Abraomui: Ir per tavo sėklą bus palaimintos visos žemės giminės.

Tėvas prikėlė mane pirmiausia jums ir pasiuntė mane, kad palaiminčiau jus, nugręždamas kiekvieną iš jūsų nuo jūsų nedorybių; ir tai dėl to, kad esate sandoros vaikai“ (3 Nefio 20:25–26).

Ar suvokiate to svarbą? Tie, kurie laikosi savo sandorų su Dievu, taps nuodėmei atsparių žmonių paderme! Tie, kurie laikosi savo sandorų, turės jėgų atsispirti nuolatinei pasaulio įtakai.

Paveikslėlis
Žmogus priima sakramentą

Tie, kurie laikosi savo sandorų su Dievu, taps nuodėmei atsparių žmonių paderme! Tie, kurie laikosi savo sandorų, turės jėgų atsispirti nuolatinei pasaulio įtakai.

Misionieriškas darbas – pasakojimas apie sandorą

Viešpats įsakė skleisti Evangeliją ir pasakoti apie sandorą. Štai kodėl mes turime misionierius. Jis nori, kad kiekvienas Jo vaikas turėtų galimybę pasirinkti Gelbėtojo Evangeliją ir žengti sandoros keliu. Dievas nori, kad visi žmonės priimtų sandorą, kurią senovėje Jis sudarė su Abraomu.

Taigi misionieriškas darbas yra esminė Izraelio didžiojo surinkimo dalis. Šis surinkimas yra svarbiausias darbas žemėje mūsų laikais. Niekas kitas jam neprilygsta mastu. Niekas kitas jam neprilygsta svarba. Viešpaties misionieriai – Jo mokiniai – šiandien užsiima didžiausiu iššūkiu, didžiausiu reikalu ir didžiausiu darbu žemėje.

Tačiau yra dar daugiau – daug daugiau. Yra didžiulis poreikis skleisti Evangeliją žmonėms kitoje uždangos pusėje. Dievas nori, kad visi abiejose uždangos pusėse mėgautųsi Jo sandoros palaiminimais. Sandoros kelias atviras visiems. Mes prašome kiekvieną eiti tuo keliu kartu su mumis. Joks kitas darbas nėra toks visuotinis. Nes „Viešpats yra gailestingas visiems, kurie nuoširdžiai šaukiasi Jo švento vardo“ (Helamano 3:27).

Kadangi Melchizedeko kunigystė buvo atkurta, sandoros besilaikančios moterys ir vyrai turi prieigą prie visų dvasinių Evangelijos palaiminimų (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:18; kursyvas pridėtas).

1836 m. per Kertlando šventyklos pašventinimą, Viešpaties nurodymu pasirodė Elija. Kokiu tikslu? „Kad atgręžtų vaikų širdis į tėvus“ (Doktrinos ir Sandorų 110:15). Pasirodė ir Elijas. Kokiu tikslu? Jis Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui pavedė „Abraomo Evangelijos laikotarpį, sakydamas, kad mumyse ir mūsų palikuonyse bus palaimintos visos kartos po mūsų“ (Doktrinos ir Sandorų 110:12). Taigi Mokytojas Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui suteikė kunigystės įgaliojimą ir teisę kitiems perduoti unikalius Abraomo sandoros palaiminimus.9

Bažnyčioje mes keliaujame sandoros keliu tiek individualiai, tiek kolektyviai. Kaip santuokas ir šeimas siejantis unikalus horizontalus ryšys sukuria ypatingą meilę, taip ir naujas ryšys, kuris užsimezga, kai vertikaliai per sandorą susisaistome su Dievu!

Galbūt tai turėjo omenyje Nefis, sakydamas, kad Dievas „myli tuos, kurie nori, kad jis būtų jų Dievas“ (1 Nefio 17:40). Būtent dėl to, kaip sandoros dalis, ypatingas gailestingumas ir meilė – hesed – yra prieinami visiems, užmezgusiems šį įpareigojantį ir artimą ryšį su Dievu, net „per tūkstančius kartų“ (Pakartoto Įstatymo 7:9).

Sandoros su Dievu sudarymas amžiams keičia mūsų ryšį su Juo. Tai mus laimina papildoma meile ir gailestingumu.10 Tai veikia tai, kas esame, ir kaip Dievas padės mums tapti tuo, kuo galime tapti. Mums pažadėta, kad ir mes galime būti Jam „ypatinga nuosavybe“ (Psalmyno 135:4).

Pažadai ir privilegijos

Tiems, kurie sudaro šventas sandoras ir jų laikosi, pažadėtas amžinasis gyvenimas ir išaukštinimas, „didžiausia iš visų Dievo dovanų“ (Doktrinos ir Sandorų 14:7). Jėzus Kristus yra tų sandorų garantas (žr. Hebrajams 7:22; 8:6). Sandoros vykdytojai, mylintys Dievą ir leidžiantys Jam nugalėti visa kita jų gyvenime, daro Jį galingiausiu veiksniu savo gyvenime.

Mūsų dienomis turime privilegiją gauti patriarcho palaiminimus ir sužinoti apie mūsų ryšį su senovės patriarchais. Tie palaiminimai taip pat leidžia šiek tiek suprasti, kas laukia ateityje.

Paveikslėlis
Jėzus kalbasi su Petru

Dėl mūsų sandoros su Dievu Jis niekada nepavargs stengdamasis mums padėti, ir mes niekada neišnaudosime Jo gailestingos kantrybės mums.

Ar tu myli mane labiau negu šitie?, aut. Deividas Lindslis

Mūsų, kaip sandoros Izraelio, pašaukimas yra užtikrinti, kad kiekvienas Bažnyčios narys suvoktų džiaugsmą ir privilegijas, susijusias su sandorų sudarymu su Dievu. Tai kvietimas paskatinti kiekvieną sandoros besilaikantį vyrą ir moterį, berniuką ir mergaitę dalytis Evangelija su tais, kurie patenka į jų įtakos sferą. Tai taip pat kvietimas palaikyti ir padrąsinti mūsų misionierius, kurie yra išsiųsti su nurodymais krikštyti ir padėti surinkti Izraelį, kad mes kartu būtume Dievo liaudis, o Jis būtų mūsų Dievas (žr. Doktrinos ir Sandorų 42:9).

Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris, dalyvaujantys kunigystės apeigose ir sudarantys bei vykdantys sandoras su Dievu, turi tiesioginę prieigą prie Dievo galios. Mes priimame Viešpaties vardą kaip asmenys. Taip pat priimame Jo vardą kaip liaudis. Uoliai vartoti teisingą Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios pavadinimą yra gyvybiškai svarbus būdas mums, kaip liaudžiai, priimti Jo vardą. Iš tiesų kiekvienas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios ir jos narių geranoriškas veiksmas yra Dievo hesed išraiška.

Kodėl Izraelis buvo išsklaidytas? Nes žmonės nesilaikė įsakymų ir užmėtė akmenimis pranašus. Mylintis, bet nuliūdintas Tėvas atsakė toli ir plačiai išsklaidydamas Izraelį.11

Tačiau Jis išsklaidė juos pažadėdamas, kad vieną dieną Izraelis vėl bus surinktas į Jo Bažnyčios prieglobstį.

Judo genčiai buvo pavesta paruošti pasaulį pirmajam Viešpaties atėjimui. Iš tos genties Marija buvo pašaukta būti Dievo Sūnaus motina.

Juozapo genčiai per jo ir Asenatos sūnus Efraimą ir Manasą (žr. Pradžios 41:50–52; 46:20) buvo pavesta vadovauti Izraelio surinkimui, parengti pasaulį antrajam Viešpaties atėjimui.

Esant tokiems nesibaigiančios hesed santykiams, natūralu, kad Dievas nori surinkti Izraelį. Jis yra mūsų dangiškasis Tėvas! Jis nori, kad kiekvienas Jo vaikas – abiejose uždangos pusėse – išgirstų sugrąžintos Jėzaus Kristaus Evangelijos žinią.

Meilės kelias

Sandoros kelias yra meilės kelias – tas neįtikėtinas hesed, tas gailestingas rūpinimasis vienas kitu ir pagalba vienas kitam. Jausmas, kad meilė išlaisvina ir pakylėja. Didžiausias džiaugsmas, kurį kada nors patirsite, yra tas, kai jus pripildo meilė Dievui ir visiems Jo vaikams.

Mylėti Dievą labiau už visa kita yra sąlyga patirti tikrą ramybę, paguodą, užtikrintumą ir džiaugsmą.

Sandoros kelias yra susijęs su mūsų ryšiu su Dievu – mūsų hesed ryšiu su Juo. Kai sudarome sandorą su Dievu, sudarome sandorą su Juo, kuris visada laikysis savo žodžio. Jis padarys viską, ką gali, nepažeisdamas mūsų valios laisvės, kad padėtų mums laikytis savojo.

Mormono Knyga prasideda ir baigiasi šios nesibaigiančiosios sandoros paminėjimu. Mormono Knygoje nuo titulinio puslapio iki baigiamųjų Mormono ir Moronio liudijimų vis minima ši sandora (žr. Mormono 5:20; 9:37). Mormono Knygos išėjimas yra ženklas visam pasauliui, kad Viešpats pradėjo rinkti Izraelį ir vykdyti sandoras, kurias Jis sudarė su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.12

Mano brangūs broliai ir seserys, šiuo lemtingu žemės istorijos laikotarpiu buvome pašaukti mokyti pasaulį apie nesibaigiančiosios sandoros grožį ir galią. Mūsų Dangiškasis Tėvas visiškai pasitiki mumis, kad atliksime šį didį darbą.

Ši kalba taip pat buvo pasakyta visuotinės konferencijos vadovų susirinkime 2022 m. kovo 31 d.

Išnašos

  1. Žr. Russell M. Nelson, „Children of the Covenant,“ Ensign, May 1995, 34.

  2. Naujoji ir nesibaigiančioji sandora yra Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvė. Ji apima visas apeigas ir sandoras, būtinas mūsų išgelbėjimui (žr. Doktrinos ir Sandorų 66:2). Ji yra „naujoji“, kai tik Viešpats ją atnaujina ar atkuria, ir yra „nesibaigiančioji“, nes nesikeičia.

  3. Išsamią diskusiją apie hesed ir nesibaigiančiąją sandorą rasite knygoje Kerry Muhlestein, God Will Prevail: Ancient Covenants, Modern Blessings, and the Gathering of Israel (2021).

  4. Raselas M. Nelsonas, „Ypatingi Kristaus liudytojai“, Liahona, 2001 m. balandis, p. 7.

  5. Hebrajiškas vardas Izmaelis reiškia „Dievas girdi“ (žr. Bible Dictionary, „Ishmael“).

  6. „Tikėjimu ir pati Sara – nevaisinga ir nebe to amžiaus – gavo galios pastoti ir pagimdė vaiką, nes ji laikė ištikimu Tą, kuris pažadėjo“ (Hebrajams 11:11).

  7. Raštų rodyklė, „Izraelis.“

  8. Žr. Bible Dictionary, „Peculiar“; „Hebrew and Chaldee Dictionary,“ Strong’s Exhaustive Concordance of the Bible (1984), 82, word 5459.

  9. Žr. Russell M. Nelson, “Thanks for the Covenant” (Brigham Young University devotional, Nov. 22, 1988), 4, speeches.byu.edu.

  10. „Kiekviena sandora su Dievu yra galimybė priartėti prie Jo. Kiekvienam, kuris akimirką susimąsto apie tai, ką jau pajuto dėl meilės Dievui, kad šis ryšys būtų stipresnis ir tie santykiai būtų glaudesni, yra pasiūlymas, kuriam neįmanoma atsispirti“ (Henry B. Eyring, „Making Covenants with God“ [Brigham Young University fireside, Sept. 8, 1996], 3, speeches.byu.edu).

  11. „Šį Savo išrinktos liaudies išsklaidymą tarp pasaulio tautų Viešpats taip pat panaudojo toms tautoms palaiminti“ (Raštų rodyklė, „Izraelis“, raštai.churchofjesuschrist.org, taip pat žr. Jokūbo knygos 5:1–8, 20).

  12. Raselas M. Nelsonas, „Bažnyčios ateitis. Pasaulio ruošimas antrajam Gelbėtojo atėjimui“, Liahona, 2020 m. balandis, p. 7.