Tik skaitmeninė versija. Jauni suaugusieji
Rasti džiaugsmą Viešpaties darbe
Mes, jauni suaugusieji, esame labai užimti. Galime daryti tiek daug: siekti išsilavinimo, ieškoti amžino bendražygio, priimti sprendimus dėl karjeros, kurti šeimą. Be visų šių gerų dalykų, taip pat esame skatinami „visada dirb[ti] Viešpaties darbą“.1
„Tai laikas visiems mums aiškiau suvokti savo pareigą spartinant išgelbėjimo darbą. Jei misionierišką narių darbą, […] šventyklos ir šeimos istorijos darbą ir Evangelijos mokymą padarysime neatsiejama savo gyvenimo dalimi, patirsime didį džiaugsmą ir būsime apdovanoti dvasinėmis dovanomis, kurių reikia Bažnyčiai stiprinti.“2
Štai tik keletas jaunų suaugusiųjų, patiriančių džiaugsmą, kai randa laiko Viešpaties darbui.
Šeimos istorija. Tiesiog pradėkite dabar
„Sugrąžinimas man asmeniškai davė labai daug, nes sužinojau, kad šeimos gali būti kartu amžinai, – sako Itumeleng Tlebere iš Maseru, Lesoto Karalystės Afrikoje, – kad vėl galėsiu pamatyti jau mirusius savo senelius ir kitus protėvius. Štai kodėl man taip patinka šeimos istorija. Turiu tiek daug darbo atlikti už juos, nes esu iš pirmosios narių kartos Bažnyčioje.“
Iš patirties Itumeleng žino, kad gali būti sunku rasti įrašus ir informaciją, tačiau ji drąsina kitus jaunus suaugusiuosius pasinerti į savo šeimos istoriją: „Tiesiog pradėkite tai daryti. […] Šeimos istorija padėjo man pasijausti dėkingai už viską, ką turiu.“ Ir jūs galite tai patirti.
Tarnystė. Būkite Dievo rankomis
Liusi Fergeson iš Jutos, JAV, pasakoja, kaip tarnystė visai netikėtu būdu padėjo jai blogiausią jos gyvenimo savaitę. Mokykloje buvo baigiamųjų egzaminų ir didelio užimtumo savaitė, be to, ką tik ją buvo palikęs vaikinas. Bet tada, pasakoja ji: „Visai buvau pamiršusi, kad su tarnystės porininke planavome iškepti keksiukų seserims, kurioms buvome paskirtos tarnauti.“
Joms kartu kepant, Liusi tarnystės porininkė klausėsi, atjautė ir patarė. „Keksiukų kepimas ir įteikimas nebuvo tai, kas būtų labai svarbu ar daug ką pakeistų, – prisimena Liusi. – Bet kai mano porininkė parvežė mane namo, supratau, jog būtent to man reikėjo, kad pasijusčiau geriau, ir kad kartais Dievas siunčia kitus žmones būti Jo rankomis. Šauniausia tai, kad man padėjo mano tarnystės porininkė, o ne man paskirtos seserys. Esu labai dėkinga, kad ji padėjo man pajausti, jog nesu viena ir esu mylima.“
Misionieriškas darbas. Gyvenkite taip, kad būtumėte pavyzdys
Neprivalote būti nuolatinis misionierius, kad skelbtumėte Evangeliją. Venela Vakapali iš Andra Pradešo, Indijos, paaiškina: „Važiuodama autobusu ar keliaudama traukiniu atsiverčiu Mormono Knygą ir skaitau. Daugelis žmonių klausia manęs apie ją.“
Ešli Dilon iš Jutos, JAV, dalijasi: „Vien todėl, kad netarnavau misijoje, nereiškia, kad nesu misionierė. Užuot palikusi savo šeimą, kad tarnaučiau Viešpačiui, tarnauju Jam drauge su savo šeima. Tarnauju kitiems ir gyvenu taip, kad būčiau Jėzaus Kristaus mokinės pavyzdys.“
Tėvystė, motinystė. Mokykite vaikus Evangelijos
Ingrida de Bastian Ortiz iš Verakruso, Meksikos, yra 26-erių metų trijų vaikų mama. Ji aiškina: „Jauniems mažų vaikų tėvams būna nepakeliamų dienų, pilnų nesibaigiančios namų ruošos, o kur dar dėmesio reikalaujantys vaikai. Kaip bebūtų, jaučiame stiprią pareigą mokyti savo vaikus Evangelijos, kad jie žinotų, jog yra Dievo vaikai.
Mano, kaip mamos, pareiga, padėti jiems suprasti, kad mūsų Dangiškasis Tėvas turi jiems laimės planą.“
Net jei dar nesate tėvai, vis vien galite prisidėti padėdami mokyti vaikus. „Taip svarbu, kad vaikai žinotų apie šiuos principus ir doktrinas, – sako Ingrida, – jog mes, be abejo, galime prisidėti kaip jauni vieniši ar susituokę suaugusieji atlikdami kai kuriuos pašaukimus pradinukų ir lopšelinukų organizacijose.“
Visi jauni suaugusieji esame užsiėmę. Tačiau kad ir kokios būtų jūsų aplinkybės, visose savo gyvenimo srityse galite surasti paprastų būdų – tiek didelių, tiek ir mažų, – kaip vykdyti Viešpaties darbą.