Našlės skatikas
Kartu su vyru ir trimis sūnumis pasikrikštijau Maltoje 1994 m. gegužės 7 d. Po metų ėmėme ruoštis vykti į šventyklą. Buvome labai neturtingi, net neturėjome iš ko mokėti dešimtinės. Žinoma, negalėjome sau leisti keliauti į šventyklą. Po trejų metų vyras su sūnumis paliko Bažnyčią. Nors Bažnyčioje likau viena, tačiau labai troškau apsilankyti Solt Leiko šventykloje.
2003 metais kartu su vyru sugrįžome į Stambulą. Sūnūs išvažiavo į Angliją. Mano vyrui išėjus į pensiją, mūsų pajamos dar labiau sumažėjo, nes aš buvau namų šeimininkė. Pinigų nepakako mūsų poreikiams patenkinti. Mano vyras buvo neaktyvus Bažnyčios narys, mes vis dar nemokėjome dešimtinės. Po trejų metų, t. y. 2006 metais, mano vyras mirė. Pradėjau gauti jo pensiją, bet ji buvo mažesnė, nei gaudavo jis. Kadangi atsirado galimybė pradėti mokėti dešimtinę, ėmiau ją mokėti. Po vyro mirties į Stambulą sugrįžo mano jauniausias sūnus. Namuose vėl buvo du žmonės. Nors turėjau labai mažai pinigų, tačiau kažkaip jų užtekdavo mūsų poreikiams. Pastebėjusi, kad visuomet turėdavome pakankamai, ėmiau jausti didelį dėkingumą ir džiaugsmą. Tikrąja to žodžio prasme Viešpats ėmė ir atvėrė mums Dangaus langus.
2008 metais į Stambulą atvyko pora iš Jutos. Tara ir Kevinas viešėjo tris dienas, per kurias tapome labai gerais draugais. Grįžę į Ameriką, jie pakvietė mane į Solt Leiką. Jie labai norėjo, kad paviešėčiau pas juos. 2008 m. spalį nuvažiavau jų aplankyti į Jungtines Amerikos Valstijas. Tara viską tobulai suplanavo. Aplankiau šešias šventyklas (Solt Leiko, Bauntifulo, Logano, Ogdeno, Provo ir Mantajaus). Mano svajonės išsipildė!
2012 metais, po devynerių paieškos metų, galiausiai susiradau dėstytojos darbą Stambulo universitete, todėl pradėjau mokėti didesnę dešimtinę. Šį kartą labai troškau aplankyti visas Europos šventyklas, tad ėmiau taupyti pinigus šiam tikslui. Pirmiausia aplankiau Kijevo šventyklą, po jos – Šveicarijos Berno šventyklą, tada Anglijos Prestono bei Londono šventyklas (3 kartus). Vis dar noriu aplankyti šventyklas Vokietijoje, Ispanijoje ir naująją Romos šventyklą Italijoje.
2018 m. rugsėjį Kevinas ir Tara vėl tris dienas viešėjo pas mane Turkijoje. Man ir mano sūnui Kevinas užsiminė, kad dar niekada darbo reikalais nebuvo keliavęs už Amerikos ribų. 2008 metais jo viršininkas negalėjo pats atvykti į Stambulą, tad pasiuntė Keviną; štai kaip Kevinas ir Tara mane čia sutiko. Kevinas savo viršininkui papasakojo, kad trokšta pasikviesti mane pamatyti Amerikos šventyklų. Vėliau Kevinas pakeitė darbą. Po kurio laiko Kevinas vėl susitiko su savo buvusiu viršininku. Kevinas jam papasakojo apie mano kelionę į Ameriką ir kaip aplankiau kelias šventyklas. Jo buvęs viršininkas tarė: „Ar prisimeni tą kartą, kai darbo reikalais nuvykai į Stambulą? Tai kelionei išleidau 40 tūkstančių dolerių, bet darbui ji nebuvo sėkminga. Dabar imu tikėti, kad visa tai nutiko tam, kad Minė galėtų nuvykti į šventyklą.“
Po savo vyro mirties pradėjau mokėti visą dešimtinę. Toks mano trumpas pasakojimas apie gautus dešimtinės palaiminimus. Savo dešimtinės net nedrįstu nemokėti, nes žinau, kad Malachijo 3:10 eilutėje užrašyta tikra tiesa: „Atneškite visas dešimtines į sandėlius, kad būtų maisto mano namuose, ir tuo išmėginkite mane, – sako kareivijų Viešpats. – Ar Aš neatversiu jums dangaus langų ir neišliesiu jums apsčiai palaiminimų?“
Aš žinau, kad tai yra tikroji Jėzaus Kristaus bažnyčia. Amen.