Krašto prezidentūros žinia
Dešimtinės įstatymas
Nuo senovės Viešpats nepaliaujamai vadovavo Savo žmonėms ir Savo Bažnyčiai per išrinktus kalbėtojus duodamas būtinus įsakymus ir įstatymus (2 Nefio 3:17). Vienas iš tų įstatymų išliko iki mūsų dienų – tai dešimtinės įstatymas. Net Senojo Testamento laikais pranašai mokė apie šio įstatymo šventumą ir svarbą: „Visos žemės dešimtinės, ar tai būtų javai iš dirvos, ar medžių vaisiai, priklauso Viešpačiui. Jos šventos Viešpačiui.“ (Kun. 27:30) Pats Gelbėtojas, pasirodęs nefitams po Savo prisikėlimo, priminė apie šį įstatymą, įsakydamas užrašyti Malachijo žodžius metraštyje: „Argi žmogus apiplėšinės Dievą? Tačiau jūs apiplėšėte mane. Bet jūs sakote: Kaip mes apiplėšėme tave? Dešimtinėmis ir atnašomis. Prakeiksmu jūs prakeikti, nes apiplėšėte mane, tikrai, visa ši tauta. Atneškite visas dešimtines į sandėlį, kad būtų maisto mano namuose; ir dabar, tuo išmėginkite mane, – sako Pulkų Viešpats, – ar aš neatversiu jums dangaus langų ir neišliesiu jums apsčiai palaimos, kad nepakaks vietos jai priimti.“ (3 Nefio 24:8–10) 1831-aisiais metais per pranašą Džozefą Smitą Viešpats dar kartą priminė Bažnyčios žmonėms apie šio įstatymo svarbą: „Štai, dabartis tebevadinama šiandiena iki Žmogaus Sūnaus atėjimo. Iš tiesų tai yra aukos diena ir mano žmonių apmokestinimo dešimtine diena; nes tas, kuris sumokėjęs dešimtinę, nebus sudegintas jo atėjimo metu.“ (Doktrinos ir Sandorų 64:23) Mūsų laikų pranašai bei apaštalai taip pat ne kartą ragino mus gyventi laikantis šio įstatymo.
Dešimtinės įstatymas yra amžinasis įstatymas, mokantis mus savo gyvenime pirmenybę teikti Viešpačiui. Duodamas šį įstatymą Savo žmonėms Viešpats davė ir pažadą. Paklusnumas dešimtinės įstatymui sustiprina mūsų tikėjimą, ugdo dvasingumą bei dvasinius gebėjimus ir padaro liudijimą nepajudinamą. Viena vertus, mes tinkamai išreiškiame dėkingumą už gausą, kurią turime. Kita vertus, parodome savo pasiryžimą aukotis Viešpaties darbui žemėje. Abiem atvejais tai bus žingsnis, paremtas mūsų nuoširdžiu tikėjimu Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir atsidavimu Jo Evangelijai. Šis žingsnis neabejotinai veikia ir mūsų ateitį, ir dabartį. Savo laiku prezidentas Hovardas V. Hanteris mokė: „Mes sekame principu, pagal kurį Viešpačiui grąžiname Jo gerumo mums dalį, kurią vadiname dešimtine. Dešimtinės mokėjimas […] yra savanoriškas. Ją galime arba mokėti, arba nemokėti. Bet mokantieji gauna tokius palaiminimus, apie kuriuos kiti nežino.“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Hovardas V. Hanteris, 9 skyrius „Dešimtinės įstatymas“, p. 132).
Šią tiesą gerai suprato Merė Filding Smit. Ji buvo patriarcho Hairumo Smito, pranašo Džozefo Smito brolio, žmona, o vėliau našlė. Vieną dieną aiškindama, kaip supranta dešimtinės įstatymą, Merė Filding Smit pareiškė: „Jei nemoku dešimtinės, tai turėčiau tikėtis, kad Viešpats sulaikys Savo palaiminimus nuo manęs. Jei nemokėjau dešimtinės, turėčiau tikėtis, kad Viešpats nustos mane laiminti; dešimtinę moku ne vien todėl, kad tai Dievo įsakymas, bet ir todėl, kad tai darydama tikiuosi gauti palaiminimų. Laikydamasi šio ir kitų įstatymų tikiuosi suklestėti ir gebėti aprūpinti savo šeimą“ (Joseph Fielding Smith, Life of Joseph F. Smith [Salt Lake City, 1938], 158–159). Nors palaiminimai mokant dešimtinę kiekvienam yra skirtingi ir labai asmeniški, viena yra tikra – asmeninis liudijimas apie dešimtinės įstatymą atsiranda gyvenant pagal šį įstatymą.
Remdamasis savo patirtimi drąsiai galiu teigti, kad gyvendami pagal dešimtinės įstatymą, pastebėsime, kaip auga ir stiprėja mūsų tikėjimas. Ypatingi Dangaus palaiminimai nuolatos plūs į mūsų gyvenimą. Mūsų pasitikėjimas, kad sugebėsime aprūpinti savo šeimos narius viskuo, kas jiems reikalinga, tik stiprės. Ir visa tai padės mums suprasti, kodėl negalime sau leisti nemokėti dešimtinės.