Ar galiu padėti kam nors pasikeisti?

Taip. Bet jūsų vaidmuo gali būti kitoks, nei manėte.

Mus sukūrė gebančius keistis. Mūsų mirtingojo gyvenimo paskirtis – siekti dangiškojo potencialo. Vienas svarbiausių tikslų tarnaujant yra padėti kitiems priimti Kristų ir pasikeisti, kad galėtų grįžti Jo akivaizdon. Bet dėl žmonių valios laisvės mūsų vaidmuo padedant jiems tapti panašesniems į Kristų yra ribotas.

Gelbėtojas mokė septynių galingų pamokų, kaip galime padėti kitiems, jiems stengiantis pasikeisti ir tapti panašesniems į Jį.

Nebijokite kviesti keistis

Gelbėtojas nebijojo raginti kitus palikti senus kelius ir priimti Jo mokymus. Petrą ir Jokūbą Jis pakvietė palikti savo darbus ir tapti „žmonių žvejais“ (Morkaus 1:17). Svetimaujant sugautą moterį Jis ragino „ei[ti] ir daugiau nebenusidė[ti]“ (Jono 8:11). Turtingą jaunuolį Jis kvietė atsisakyti prieraišumo pasaulio dalykams ir sekti paskui Jį (žr. Morkaus 10:17–22). Ir mes galime drąsiai ir su meile kviesti kitus keistis ir sekti paskui Gelbėtoją.
Atminkite, kad tai jie turi nuspręsti keistis

Per prievartą neįmanoma taip pasikeisti, kaip keistis kvietė Gelbėtojas. Gelbėtojas mokė ir kvietė, bet nevertė. Turtingas jaunuolis „nuliūdęs pasitraukė“ (Mato 19:22). Kafarnaume daug Jo mokinių pasitraukė ir Jis paklausė Dvylikos, ar ir jie nori pasitraukti (žr. Jono 6:66–67). Vieni Jono Krikštytojo mokiniai nusprendė sekti paskui Gelbėtoją, o kiti – nesekti (žr. Jono 1:35–37; 10:40–42). Galime kviesti kitus tapti panašesnius į Jį, bet negalime už kitus priimti sprendimo keistis. Ir jei jie nusprendė nesikeisti, neturėtume nuleisti rankų – ir neturėtume manyti, kad mums nepavyko.
Melskitės, kad kiti sugebėtų keistis

Savo užtariančioje maldoje Jėzus prašė Dievo, kad apsaugotų Jo mokinius nuo blogio, kad jie taptų panašesni į Jį ir Tėvą ir būtų pripildyti Dievo meilės (žr. Jono 17:11, 21–23, 26). Ir žinodamas, jog Petrui prireiks stiprybės, kad augtų ir atliktų savo vaidmenį, Gelbėtojas meldėsi už jį (žr. Luko 22:32). Mūsų maldos už kitus gali daryti įtaką (žr. Jokūbo 5:16).
Mokykite juos pasikliauti Jo galia

Tikrai pasikeisti ir augti, siekdami savo dangiškojo potencialo, galime tik padedami Gelbėtojo. Jis yra „kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per [Jį]“ (Jono 14:6). Tai Jo galia žmonių „silpnumą paver[čia] jų stiprybe“ (Etero 12:27). Tikėjimas Jo apmokančiąja galia leido Almai Jaunesniajam pasikeisti (žr. Almos 36:16–23). Galime mokyti kitus pasikliauti Gelbėtoju, kad ir jie savo gyvenime pajaustų Jo išgryninančią galią.
Su kitais elkitės taip, lyg jie būtų tokie, kokie gali tapti

Meilė ir pripažinimas gali būti stiprūs pasikeitimus skatinantys veiksniai. Prie šaltinio sutikta moteris gyveno su žmogumi, kuris nebuvo jos vyras. Jėzaus mokiniai „nustebo, kad Jis kalbėjo su moterimi“ (Jono 4:27), bet Jėzui labiau rūpėjo, kuo ji gali tapti. Jis ją mokė ir suteikė galimybę pasikeisti. Ir ji tai padarė. (Žr. Jono 4:4–42.)

Su kitais elgdamiesi pagal tai, kokie jie buvo, o ne kokie gali tapti, mes juos stabdome. Užuot tai darę, galime atleisti ir pamiršti praeities klaidas. Galime tikėti, kad kiti gali pasikeisti. Galime nepastebėti silpnybių ir atkreipti dėmesį į teigiamus bruožus, kurių jie galbūt negali pamatyti patys. „Turime […] matyti žmones ne tokius, kokie jie yra dabar, o tokius, kokie jie gali tapti.“¹
Leiskite jiems judėti savo tempu

Pasikeitimui reikia laiko. Visi turime „kantriai tęs[ti], kol būsi[me] ištobulinti“ (Doktrinos ir Sandorų 67:13). Jėzus buvo kantrus su kitais ir mokė net tuos, kurie Jam priešinosi, liudijo apie Tėvo Jam skirtą vaidmenį ir atsakinėjo į klausimus (žr. Mato 12:1–13; Jono 7:28–29). Galime būti kantrūs ir raginti juos turėti kantrybės sau.
Nepasiduokite, jei jie grįžta į senas vėžes

Po Kristaus mirties net Petras ir keli kiti apaštalai grįžo prie jiems įprastų užsiėmimų (žr. Jono 21:3). Kristus priminė Petrui ganyti Jo avinėlius (žr. Jono 21:15–17) ir Petras sugrįžo tarnystėn. Gali būti labai paprasta sugrįžti į ankstesnį gyvenimą. Galime toliau juos palaikyti švelniai skatindami ir pagal įkvėpimą kviesdami toliau sekti Gelbėtoju ir stengtis tapti panašesniems į Jį.

Leiskite kitiems tobulėti

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakojo istoriją apie leidimą kitiems tobulėti: „Kartą man papasakojo apie jaunuolį, kuris daug metų mokykloje buvo pašaipų objektas. Jis turėjo keletą trūkumų ir jo bendraamžiams buvo lengva iš jo šaipytis. Vėliau jis išsikėlė. Galiausiai jis įstojo į armiją, sėkmingai įgijo išsilavinimą ir atsikratė praeities. Be to, kaip daug kam nutinka kariuomenėje, jis atrado Bažnyčios grožį ir didingumą ir tapo joje aktyvus ir laimingas.

Tada po septynerių metų sugrįžo į savo jaunystės miestelį. Daugelis iš jo kartos buvo persikėlę kitur, bet ne visi. Akivaizdu, kad jam sugrįžus gana sėkmingam ir atgimusiam, senas anksčiau vyravęs požiūris vis dar gyvavo, laukdamas jo sugrįžtant. Savo gimtajame mieste jis vis dar buvo „toks ir anoks“. […]

Jo į Pauliaus panašios pastangos palikti praeitį ir siekti Dievo siūlomo apdovanojimo palaipsniui sumenko, kol jis mirė būdamas toks, koks buvo jaunystėje. […] Labai blogai ir labai liūdna, kad jį supo […] tie, kurie manė, kad jo praeitis buvo daug įdomesnė už jo ateitį. Jie sugebėjo išplėšti jam iš rankų tai, ką Kristus buvo jam įdavęs. Ir jis mirė liūdnas, nors ne dėl savo kaltės. […]

Leiskite žmonėms atgailauti. Leiskite žmonėms augti. Tikėkite, kad žmonės gali keistis ir tobulėti.“²

© 2019 by Intellectual Reserve, Inc. All rights reserved. Išspausdinta JAV. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/18. Vertimas patvirtintas 6/18. Ministering Principles, August 2019 vertimas. Lithuanian. 15769 156