2018
Txhawb Nqa tej Kev Sib Raug Zoo
August 2018


Daim Duab
Ministering

Tej Ntsiab Cai txog Kev Txhawb Pab, Yim Hli Ntuj 2018

Txhawb Nqa tej Kev Sib Raug Zoo

Peb haj yam txawj saib xyuas lwm tus thaum peb sib raug zoo nrog lawv.

Qhov uas peb txhawb pab lwm tus yog ib lub cib fim kom sib raug zoo nrog lawv—kev sib raug zoo uas yuav pab lawv txaus siab thov los sis txais tau peb txoj kev pab. Tom qab peb siv zog kom muaj kev sib raug zoo li ntawd, Vajtswv yeej hloov tau ob tug neeg uas muaj kev sib raug zoo ntawd lub neej.

Sharon Eubank, tus Pab Cuam thib Ib hauv Koom Haum Niam Tsev Pawg Tuam Thawj Tswj Hwm hais tias, “Kuv ntseeg tias yus hloov tsis taus ntau yog tias tsis muaj kev sib raug zoo.” Thiab yog peb xav kom peb txoj kev pab yuav hloov lwm tus lub neej, nws hais tias, tej kev pab ntawd yuav tsum “muaj raws li qhov uas peb xav pab kho thiab mloog thiab sib koom tes thiab hwm lawv tiag tiag.”1

Kev sib raug zoo uas muaj nqi tsis yog tej tswv yim kom muaj yeej. Tej ntawd los muaj raws li kev khuv leej, kev xav pab tiag tiag, thiab “kev hlub tiag tiag” (Q&K 121:41).2

Tej Kev Ua Kom Txhawb Nqa tej Kev Sib Raug Zoo

Txwj Laug Dieter F. Uchtdorf ntawm Pawg Kaum Ob tug Thwj Tim hais tias, “Peb [sib raug zoo] ib tug neeg dhau ib tug neeg,”3 Thaum peb siv zog kom sib raug zoo nrog cov uas peb mus txhawb pab, tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv yuav coj peb txoj hau kev. Tej lus qhia nram qab no yog raws li ib tug txheej txheem uas Txwj Laug Uchtdorf hais.4

  • Kawm txog lawv.

    Thawj Tswj Hwm Ezra Taft Benson (1899–1994) tau qhia hais tias, “Yus pab tsis tau tus uas yus tsis paub zoo.” Nws qhia kom paub lub npe ntawm txhua tus hauv ib tsev neeg thiab paub txog tej xwm txheej tseem ceeb xws li lawv hnub yug, hnub yuav foom koob hmoov rau lawv, muab lawv ua kev cai raus dej, thiab hnub sib yuav. Ua li no thiaj li yuav muaj cib fim sau ntawv los yog hu xov tooj kom pab ib tug hauv lawv tsev neeg zoo siab thaum ua ib yam tshwj xeeb los yog tseem ceeb.5

  • Siv sij hawm ua ke.

    Yuav tsum muaj sij hawm kom sib raug zoo. Cia li nrhiav cib fim kom sib txuas lus. Tej kev tshawb fawb qhia tias yuav tsum qhia tib neeg tias yus hlub lawv thiaj li yuav sib raug zoo.6 Cia li mus xyuas cov uas Vajtswv hu koj mus pab. Nrog lawv sib tham hauv lub tsev koom txoos. Siv tej yam uas tsim nyog siv—xws li email, Facebook, Instagram, Twitter, Skype, hu xov tooj, los yog xa ib daim ntawv. Txwj Laug Richard G. Scott (1928–2015) los ntawm Pawg Kaum Ob tug Thwj Tim tau hais txog qhov uas tej yam yooj yim thiab muaj tswv yim uas qhia tias yus hlub thiab txhawb nqa lwm tus muaj hwj chim heev hais tias: “Ntau zaus kuv yuav qhib kuv phau vaj lug kub, … thiab kuv yuav pom ib daim ntawv uas [kuv tus poj niam] Jeanene tau tso rau hauv cov ntawv uas qhia txog nws txoj kev hlub thiab kev txhawb nqa. … Cov ntawv uas muaj nqi no … tseem yog tej yam zoo kawg uas nplij kuv lub siab thiab tshoov kuv lub siab.”7

    Tsis tas li ntawd, nco ntsoov hais tias yuav tsum muaj ob leeg kom sib raug zoo. Txawm koj xav hlub thiab ua phooj ywg nrog ib tug neeg, koj yuav tsis sib raug zoo mus txog thaum tus ntawd txais thiab rov qab xav hlub koj. Yog tias zoo li tus ntawd tsis txaus siab, ces tsis txhob yuam kom sib raug zoo. Cia nws siv sij hawm kom pom tias koj ua tiag tiag, thiab yog tias yuav tsum ua, nrog koj cov thawj coj tham seb puas muaj peev xwm kom sib raug zoo.

  • Muaj siab zoo thaum sib tham.

    Peb yuav tsum tsis txhob lam ua tej yam xwb yog peb xav nrog lwm tus sib raug zoo. Kev lam tham yog kev hais lus txog kev teem sij hawm, huab cua, thiab lwm yam teeb meem me me, tiam sis tsis yog kev hais lus txog yus lub siab xav, kev ntseeg, tej lub hom phiaj, thiab tej kev txhawj uas yuav tsum hais kom sib raug zoo. Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej tau coj yam ntxwv txog kev sib tham uas muaj nqi dua ntxiv thaum Nws qhia txog Nws tej kev xav thiab tej tswv yim nrog Nws tus tub (saib Yauhas 5:20) thiab nrog peb dhau los ntawm Nws cov yaj saub (saib Amaus 3:7). Thaum peb ib leeg qhia ib leeg txog tej yam uas ua txhua hnub thiab tej teeb meem hauv peb lub neej raws li tus Ntsuj Plig coj peb qhia, peb ib leeg nco ib leeg txiaj ntsim thaum peb nrhiav tau tej yam uas ob leeg nyiam thiab tej xwm txheej uas ob leeg muaj.

    Kev mloog yog ib yam tseem ceeb kom qhia lawv tias koj hlub lawv.8 Thaum koj mloog zoo, koj yuav haj yam muaj cib fim pab lwm tus los cuag Khetos thaum koj to taub thiab paub ntxiv txog lawv tej kev xav thiab thaum lawv paub tias muaj leej twg hlub lawv, to taub lawv, thiab lawv nyab xeeb.

  • Nco txog tej yam uas sib txawv nrog rau tej yam uas zoo ib yam.

    Txwj Laug Uchtdorf hais tias, “Tej tug neeg ntseeg tias lub Koom Txoos xav kom txhua tus mej zeej ua zoo ib yam—xav hais tias ib leeg yuav tsum xav thiab ua neeg zoo ib yam. Qhov no yog qhov fab ntxeev ntawm Vajtswv txoj kev txawj ntse, uas tsim txhua tus nyias txawv nyias, txhua tus tub txawv nws leej txiv. …

    “Lub Koom Txoos no vam meej thaum peb siv qhov kev sib txawv no thiab ib leeg yaum ib leeg siv peb tej txuj ci kom txhawb nqa peb cov kwv tij.”9

    Yog peb yuav hlub lwm tus ib yam li Vajtswv hlub peb ces peb yuav tsum sim saib lwm tus zoo li Vajtswv saib lawv. Thawj Tswj Hwm Thomas S. Monson (1927–2018) qhia hais tias, “Peb yuav tsum muaj peev xwm txhob saib qhov uas [lwm tus] zoo li cas tam sim no tiam sis saib qhov uas lawv rais tau los ua neeg zoo li cas.”10 Peb thov tau Vajtswv kom pab peb saib lwm tus zoo li Vajtswv saib lawv. Thaum peb ua zoo rau lwm tus raws li qhov uas lawv muaj peev xwm ua, ces zoo li lawv yuav ua raws li qhov lawv ua tau li ntawd.11

  • Pab lawv.

    Cia li ua tib zoo xav txog tej yam uas cov koj txhawb pab xav tau thiab txaus siab siv koj lub sij hawm thiab tej txuj ci, tsis hais thaum twg lawv xav tau los yog vim koj hlub lawv xwb. Thaum muaj xwm txheej ceev, kev mob kev nkeeg, los sis kev kub ntxhov, koj nyob tau kom nplij siab, txhawb nqa, thiab pab lawv. Tiam sis hais txog peb tej kev sib raug zoo ntshe peb ua thaum raug tej yam zoo li no xwb. Vajtswv tau muab kev ywj siab xaiv rau peb kom peb yuav ua tej yam thiab tsis txhob raug tej yam (saib 2 Nifais 2:14). Ib yam li tus Thwj Tim Yauhas qhia tias peb hlub Vajtswv vim Nws xub hlub peb (saib 1 Yauhas 4:19), thaum lwm tus paub tias peb hlub lawv tiag tiag los ntawm tej yam uas peb ua kom pab lawv, ua rau lawv lub siab mos muag thiab ua rau lawv txoj kev hlub thiab kev ntseeg peb loj tuaj.12 Ua rau ib leeg ua zoo rau ib leeg mus ntxiv kom peb sib raug zoo.

Txhawb Pab Lwm Tus Zoo Li tus Cawm Seej Tau Ua

Yexus Khetos twb txhawb nqa tej kev sib raug zoo nrog Nws cov thwj tim (saib Yauhas 11:5). Nws paub lawv (saib Yauhas 1:47–48). Nws tau siv sij hawm nrog lawv (saib Lukas 24:13–31). Nws tsis tau lam sib txuas lus nrog lawv (saib Yauhas 15:15). Nws nco qhov uas nyias txawv nyias (saib Mathais 9:10) thiab pom tias lawv ua taus neeg zoo li cas (saib Yauhas 17:23) Nws tau pab txhua leej txhua tus, txawm yog Nws yog sawv daws tus Tswv, thiab hais tias Nws tsis tau kom leej twg tu nws, tiam sis nws los tu sawv daws (saib Malakaus 10:42–45).

Koj yuav ua li cas kom sib raug zoo dua ntxiv nrog cov uas Vajtswv hu koj mus pab?

Lus Cim

  1. Sharon Eubank, nyob hauv “Humanitarian Acts Must Be Rooted in Relationship, Sharon Eubank Says,” mormonnewsroom.org.

  2. Saib “Ncav Tes nrog Kev Khuv Leej,” Liahona, Xya Hli Ntuj 2018, 6–9.

  3. Dieter F. Uchtdorf, “Of Things That Matter Most,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2010, 22.

  4. Saib Dieter F. Uchtdorf, “Of Things That Matter Most,” 22.

  5. Saib Ezra Taft Benson, “To the Home Teachers of the Church,” Ensign, Tsib Hlis Ntuj 1987, 50.

  6. Saib Charles A. Wilkinson thiab Lauren H. Grill, “Expressing Affection: A Vocabulary of Loving Messages,” nyob hauv Making Connections: Readings in Relational Communication, tus kho ntawv yog Kathleen M. Galvin, phau luam thib 5 (2011), 164–73.

  7. Richard G. Scott, “The Eternal Blessings of Marriage,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2011, 96.

  8. Saib “Tej Ntsiab Cai txog Kev Txhawb Pab: Tsib Yam uas cov Neeg uas Mloog Zoo Ua,” Liahona, Rau Hli Ntuj 2018, 6–9.

  9. Dieter F. Uchtdorf, “Plaub lub Npe,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2013, 59.

  10. Thomas S. Monson, “Saib Lwm Tus Raws li Qhov uas Lawv Rais Tau Los Ua Neeg Zoo Li Cas,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2012, 69.

  11. Saib Terence R. Mitchell thiab Denise Daniels, “Motivation,” nyob hauv Handbook of Psychology, phau 12, tus kho ntawv yog Walter C. Borman thiab lwm tus (2003), 229.

  12. Saib Edward J. Lawler, Rebecca Ford, thiab Michael D. Large, “Unilateral Initiatives as a Conflict Resolution Strategy,” Social Psychology Quarterly, phau 62, naj npawb 3 (Cuaj Hlis Ntuj 1999), 240–56.