Tikėjimo portretai
Iliras Dodajus
Duresis, Albanija
Iliras apžiūri savo įrankius, o jo sūnus matuoja ūgį.
Iliras ir jo žmona Džistina meldžiasi ant kelių su vaikais.
Iliro tarnystė vyskupu parodė gerą pavyzdį jo sūnui, kuris sako: „Turiu tvirtą liudijimą. Myliu savo šeimą ir kasdien meldžiuosi dėl žmonių, kuriems reikia pagalbos.“
Iliras su sūnumi vaikštinėja Duresio gatvėmis.
Iliras ir Džistina Bažnyčios nariai jau 10 metų.
Tarnauti ne visada patogu, bet kaip tėvas ir vyskupas, Iliras Dodajus stengėsi parodyti savo vaikams, kad tarnauti visada verta.
Fotografė Kodi Bel
Dėl auglio skrandyje viena vyresnio amžiaus sesuo negalėjo keltis iš lovos ir jai kiekvieną dieną reikėjo pagalbos. Galiausiai ji paprašė, kad ateičiau aš, o ne kuris nors kitas kunigystę turintysis ar kitas asmuo, nes jos būklė stipriai pablogėjo ir ji ruošėsi mirti. Ją tenkino tai, kad ja rūpinosi vyskupas.
Vieną dieną man buvo atlikta širdies operacija ir kurį laiką negalėjau jos lankyti. Kai vėl pas ją sugrįžau, ji pasakė: „Vyskupe, kodėl atėjote man padėti, kai pats esate tik ką po operacijos?“
Atsakiau jai: „Esu pašauktas tarnauti kitiems.“
Artinosi mirtis ir ją pradėjo apleisti jėgos. Buvo sunku matyti ją tokią, bet mirties ji nebijojo. Ji mylėjo Dievą ir žinojo išgelbėjimo planą. „Žinau, kad Dievas man turi nuostabų planą“, – sakė ji.
Jai mirus mąsčiau, ką patyriau, bendraudamas su ja, ir kokia gera yra mano, kaip vyskupo, tarnystė. Esu dėkingas už galimybę tarnauti kitiems, mylėti ir padėti jiems. Myliu Evangeliją.