Mūsų erdvė
Dano Buro iliustracija
Dievas duoda mums įrankių
Mano dėdė yra menininkas, butelių viduje konstruojantis medinius laivelius. Tam prireikia daug laiko, susikaupimo ir pastangų.
Vieną dieną pamačiau visus jo įrankius ir pastebėjau, kad kiekvienas jų naudojamas konkrečiai laivo detalei ar formai. Žiūrėdama, kaip jis dirba, ėmiau stebėtis, kaip tuos įrankius jis panaudoja konstruodamas tokius laivelius. Prisiminiau pasakojimą apie laivą statantį Nefį (žr. 1 Nefio 17–18). Jis jį statė pagal Viešpaties, o ne žmonių nurodymus. Dievas ir mums duoda įrankių Jo būdu konstruoti savo laivus. Raštai, tikėjimas ir Dievo meilė yra tie įrankiai, kuriuos savo gyvenime turiu naudoti tam, kad rūpestingai sukonstruočiau savo pačios laivą be įtrūkimų. Kasdien mokausi būti Viešpaties mokinė.
Marija Mersedes G., Monagasas, Venesuela
Vienatvė
Danijoje buvo šaltas pavasaris. Buvau ką tik pradėjęs nuolatinę misiją, o mano liudijimas šlubavo. Nuo mano atsivertimo tepraėjo 19 mėnesių, buvau kupinas nepasitikėjimo savimi dėl svečios šalies, sunkios kalbos ir man sunkiai suvokiamo gatvių ir gatvelių labirinto. Kas anksčiau buvo dėkingumo kupinomis maldomis, dabar virto piktais kaltinimais: „Dieve, kodėl mane apleidai?“
Vieną rytą ėmiau Jo maldauti. Tačiau vietoj piktų iš širdies besiliejančių „kodėl“, ėmiau melsti liudijimo apie Evangelijos tikrumą ir mano abejonių išsklaidymo.
Pasimeldęs atverčiau Raštus. Atsivertė Pakartoto Įstatymo 31:6: „Būkite stiprūs ir ryžtingi! Nebijokite jų ir neišsigąskite, nes pats Viešpats, tavo Dievas, eina su tavimi; jis nepaliks tavęs vieno ir nepasitrauks nuo tavęs.“
Širdis prisipildė dėkingumo, nes supratau atsakymą į savo maldą: Dievas niekada nebuvo manęs apleidęs. Jis tiesiog laukė nuoširdžios maldos, o ne kaltinimų dėl apleidimo.
Dievas niekada manęs neapleis, net kai viskas atrodys beviltiška. Jo skleidžiamą šviesą galime pajusti per maldą ir Jo Raštus.
Kleitonas E., Teksasas, JAV