Bažnyčios vadovų atsakymai
Kaip atrasti tikrąją ramybę
Pagal 2013 m. balandžio mėn. visuotinės konferencijos kalbą.
Taika pasaulyje visada buvo ir bus visur esančių gerų žmonių teisus siekis. Siekdami šio tikslo niekada neturime pasiduoti. Tačiau prezidentas Džozefas F. Smitas (1838–1918) mokė: „Ta ramybės ir meilės dvasia niekada neateis į pasaulį […], kol žmonija nepriims Dievo tiesos ir Jo žinios, […] ir pripažins jo galią ir įgaliojimą, kuris yra dieviškas.“
Mes nuoširdžiai viliamės ir meldžiamės dėl visuotinės ramybės, bet asmeniškai ir šeimose gauname tokią ramybę, kuri yra pažadėtasis atlygis už teisumą. Ši ramybė tai pažadėtoji Gelbėtojo misijos ir apmokančiosios aukos dovana.
Ramybė tai ne tik saugumas ar karo, smurto, konfliktų ir nesutarimų nebuvimas. Ramybė ateina iš žinojimo, kad Gelbėtojas žino, kas mes esame, žino, kad mes tikime Juo, mylime Jį ir laikomės Jo įsakymų, netgi ir ypač niokojančių gyvenimo išbandymų ir tragedijų sūkuryje (žr. DS 121:7–8).
„Kur man taikos ieškot, kai niekas kitas nepagydo manęs?“ („Kur man taikos ieškot?“, Giesmės, 63.) Atsakymas yra Gelbėtojas, kuris yra ramybės šaltinis ir kūrėjas. Jis yra „Ramybės Kunigaikštis“ (Izaijo 9:6).
Svarbūs teisaus elgesio, už kurį apdovanojama išliekančia ramybe, pavyzdžiai yra nusižeminimas priešais Dievą, nuolatinė malda, atgaila už nuodėmes, žengimas į krikšto vandenis su sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia bei tapimas tikru Jėzaus Kristaus mokiniu.
Bažnyčia yra prieglobstis, kuriame Kristaus pasekėjai įgyja ramybę. Kai kurie jaunuoliai pasaulyje sako, kad yra dvasingi, bet ne religingi. Dvasiniai jausmai tai geras pirmas žingsnis. Tačiau Bažnyčioje mes randame draugus, esame mokomi ir maitinami geruoju Dievo žodžiu. Dar svarbiau, kad Bažnyčioje yra kunigystės įgaliojimas, teikiantis šventas apeigas ir sandoras, sujungiančias šeimas ir parengiančias kiekvieną iš mūsų sugrįžti pas Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų į celestialinę karalystę. Šios apeigos atneša ramybę, nes tai sandoros su Viešpačiu.
Šventyklos, tai vietos, kur vyksta daugelis šių šventų apeigų, jose taip pat randamas ramus prieglobstis nuo pasaulio. Besilankantieji šventyklos teritorijoje arba dalyvaujantieji šventyklos atvirų durų renginiuose taip pat jaučia šią ramybę.
Gelbėtojas yra tikrosios ramybės šaltinis. Dėl Gelbėtojo Apmokėjimo ir malonės, net ir gyvenimo išbandymuose, teisiems gyviesiems bus atlyginta ramybe asmeniniame gyvenime (žr. Jono 14:26–27; 16:33).