Užmirštos knygos, prisimintas liudijimas
Autorė gyvena Kagajane, Filipinuose.
Visi žvelgė į mane. Ar galėjau apginti Bažnyčią vien savo paprastu liudijimu?
Visus metus turėjau tikslą kelti savo dvasinio mokymosi lygį. Trokšdama Dievo žodžio, visur, net į mokyklą, nešiojausi bažnytines knygas, lankstinukus, vadovėlius ir Raštus. Bet ruošdamasi artėjančiam egzaminui ėmiau mažiau stengtis.
Vieną dieną mokytoja vedė diskusiją, kurioje paprašė visų, nepriklausančių katalikų bažnyčiai, atsistoti. Klasėje buvau vienintelė pastarųjų dienų šventoji. Atsistojo ir kiti šeši mokiniai.
Tada mūsų paklausė: „Kuriai bažnyčiai priklausote? Kas buvo jos steigėjas? Kaip jūsų bažnyčia buvo įsteigta?“
Man teko atsakinėti paskutinei. Jaudinausi suvokusi, kad nebuvau pasiėmusi bažnytinės literatūros, tačiau stengiausi prisiminti, ką studijavau. Į galvą atėjo viena Biblijos eilutė:
„Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga.
Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius“ (Patarlių 3:5–6).
Drąsiai stovėjau priešais klasę ir išgaravo visos mano baimės. Pasakiau, kad esu Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios narė. Papasakojau apie Džozefą Smitą, Dievą mačiusį berniuką. Krūtinė degė ir skruostais riedėjo ašaros. Pasakiau, kad Bažnyčia buvo įsteigta 1830 m. balandžio 6 d., ir paliudijau, kad buvo pašauktas Dievo pranašas ir sugrąžinta kunigystė. Paliudijau, jog žinau, kad visa tai tiesa.
Atsipirko valandų valandos, praleistos studijuojant Evangeliją. Jos padėjo man apginti savo tikėjimą ir pasidalinti Evangelija. Didžiavausi, kai po kelių savaičių drauge su manimi į Bažnyčią atėjo keturi mano bendraklasiai.
Ta patirtis mane pamokė, koks svarbus yra liudijimas. Pradžioje mąsčiau, kodėl Viešpats neįkvėpė manęs tądien atsinešti savo knygų. Jos būtų padėjusios tobulai atsakyti į užduotus klausimus. Bet tada suvokiau, kad nereikia visko įsiminti apie Bažnyčią arba kliautis turima medžiaga, – mes turėtume studijuoti Evangeliją, pagal ją gyventi, ja dalintis ir pasikliauti Šventąja Dvasia. Taip, neturėjau su savimi pasiėmusi knygų, bet turėjau liudijimą.