Pastarųjų dienų šventųjų balsai
IŠGELBĖJIMAS fojė
Aleno Garnso iliustracija
Mano vyras dažnai turi dirbti sekmadieniais, tad mūsų keturis sūnus į bažnyčią turiu vežti aš viena. Vieną sekmadienį, per sakramentą du mano vaikučiai ėmė tarpusavyje peštis. Jei vieną jų sudomindavau knygute, jos panorėdavo ir jo broliukas. Bandžiau duoti skanėstų, žaislų, pasiūliau spalvinti – niekas nepadėjo. Nežinojau ko griebtis, rodės, kad jie niekaip tyliai neišsėdės visos valandos.
Iš rankinės išsitraukiau nedidelį žaisliuką ir padaviau savo vienų metų sūneliui. Iš karto suspigo trimetis sūnus Taisonas, griebė savo jaunesnįjį brolį ir norėjo atimti žaisliuką. Jaučiausi pažeminta, kai į fojė teko išnešti du klykiančius ir besimušančius berniukus.
Iš karto pravirkau. Kodėl tai turi būti taip sunku? Juk elgiausi, kaip norėjo Dangiškasis Tėvas, – atvedžiau savo šeimą į bažnyčią, ar ne taip? Bet daugiau nebegalėjau. Kassavaitinė vieniša kova su sūnumis sakramento susirinkime mane vargino ir gėdino. Nesinorėjo net grįžti.
Taip mąstydama prasėdėjau vos 15 sekundžių, kai į fojė man iš paskos įžengė viena mažai pažįstama sesuo. Jos vardas buvo sesuo Bjūs. Įprastai ji sėdėdavo viena, nes jos vyras tarnavo vyskupijoje, o vaikai jau buvo suaugę. Ji tarė: „Jūs visada atvykstate viena! Matau, kad jūs labai stengiatės. Ar Taisonas galėtų sėdėti su manimi?“ Net nesugalvojau ką atsakyti! Tik linktelėjau, o ji paėmė už rankos ir nusivedė jį – dabar jau nusiraminusį ir laimingą – atgal į salę.
Nusišluosčiau akis, paėmiau kūdikį ir nuolankiai sugrįžau atgal į salę, kad likusį laiką mėgaučiausi ramybe.
Kai kitą sekmadienį įžengėme į sakramento susirinkimą, Taisonas ėmė ieškoti savo naujosios draugės. Vakarais jis meldžiasi: „Ačiū, Dangiškas Tėveli, už sesę Bjūs. Labai ją myliu!“
Praėjo jau treji metai, bet Taisonas vis dar dažnai salėje ieško sesers Bjūs. Praeitais metais ji buvo pašaukta būti Taisono mokytoja Pradinukų organizacijoje. Jis buvo pats laimingiausias berniukas pasaulyje.
Esu labai dėkinga sesei Bjūs už jos ryžtą mylėti ir tarnauti kitiems. Žinau, kad tarnaudami, kaip tarnavo Gelbėtojas, galėsime laiminti kitų žmonių gyvenimą.