2017
Star švyti
April 2017


Star švyti

Autorė gyvena Kolorado valstijoje, JAV.

„Gera būti čia drauge pas pradinukus“ (Children’s Songbook, 254).

Paveikslėlis
Star Shines

Star taisėsi drabužius. Jai buvo keista, kad einant į bažnyčią reikia dėvėti suknelę. Jos buvusioje bažnyčioje sekmadieniais merginos mūvėjo kelnes arba šortus. Tačiau naujojoje bažnyčioje taip nesielgiama. Drauge su mama jos ką tik pasikrikštijo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje.

Žvelgdama į veidrodį Star atsiduso. Ji džiaugėsi, kad gali pirmą kartą eiti į bažnyčią kaip oficiali jos narė, tačiau ir nerimavo. Anksčiau ji bažnyčioje visą laiką praleisdavo su mama, o šį kartą jai reikės eiti pas pradinukus.

Star spoksojo į savo atvaizdą veidrodyje. O kas bus, jei ji nepritaps? Kas bus, jei ji nepatiks kitiems vaikams?

„Star, ar pasiruošusi?“ – paklausė mama.

Star nusileido laiptais. „Ar gerai atrodau?“ – paklausė ji.

Mama nusišypsojo. „Gražiai atrodai.“

Star pasimaivė. „Tu įpareigota taip sakyti. Esi mano mama.“

„Tu teisi. Privalau taip sakyti, nes tai tiesa.“

Star veide šmėstelėjo šypsenėlė. Mama visuomet sugebėdavo padėti jai pasijusti geriau. Tačiau ji vis dar jautė jaudulį. O ką, jei nė vienas vaikas nenorės su ja pasišnekučiuoti? Ji turėjo draugų mokykloje, tačiau jie nebuvo jos naujos bažnyčios nariai. Ji norėjo, kad nors vienas jos draugas eitų į bažnyčią drauge su ja.

„Prisiminiau, kad turiu kai ką padaryti“, – pasakė mamai.

Ji nubėgo į viršų ir atsiklaupė prie lovos. „Brangus Dangiškasis Tėve, prašau padėk man susidraugauti su vaikais. Tikiu, kad tai, ko mokė misionieriai, yra tiesa, tačiau man baugu.“

Star liko klūpoti ir klausėsi. Po akimirkos ją užliejo malonus, ramus jausmas ir jai jau nebuvo baugu.

Bažnyčioje Star su mama atsisėdo prie šeimos su trimis mergaitėmis. Prieš susirinkimo pradžią jų gimdytojai prisistatė ir ėmė kalbėtis su mama. Star padėjo mergaitėms spalvinti Jėzaus paveikslą.

Prie jų priėjo vyskupas Endrius. „Sese Kaningem! Star! Gera jus šiandien matyti.“ Jis joms abiem šiltai nusišypsojo ir paspaudė ranką. Star jau buvo pamiršusi, kokie čia, bažnyčioje, visi malonūs. Gal vis dėlto jai pavyks su kuo nors susidraugauti.

Po sakramento susirinkimo Star nuėjo į Pradinukų organizaciją. Ji su nerimu nužvelgė kitus vaikus ir atsisėdo. Jie kalbėjosi tarpusavyje ir atrodė, kad jos nemato. Star širdelė nuliūdo. Rodos, kad ji neras draugų.

Tą akimirką į klasę įėjo Star amžiaus mergaitė. „Atrodo, kad ir ji nerimauja, – pagalvojo Star. – Galiu su ja pasikalbėti.“

Star giliai įkvėpė ir nuėjo prie mergaitės. „Labas, mano vardas Star. Esu naujokė. Ar norėtum sėdėti su manim?“ Star giliai įkvėpė. Ar mergaitė norės būti jos draugė?

Mergaitės veide nušvito šypsena. „Aš Sara. Ir aš čia naujokė. Mano šeima ką tik atsikraustė iš Ontario.“

„O mudvi su mama pasikrikštijome prieš dvi savaites, – tarė Star. – Nežinau, ką turėčiau daryti.“

Sara dar plačiau nusišypsojo. „Mes kartu išsiaiškinsim.“

Star su Sara atsisėdo drauge su kitais. Star kartais pažvelgdavo į Sarą ir nusišypsodavo, nusišypsodavo ir Sara. Star buvo rami ir laiminga. Ji žinojo, kad Dangiškasis Tėvas atsakė į jos maldą ir padėjo jai rasti draugę.

Mokytoja paprašė, kad Star ir Sara prisistatytų.

Star atsistojo. „Mano vardas Star Kaningem. Mes su mama pasikrikštijome prieš dvi savaites.“ Ji stabtelėjo ir, jai bežvelgiant į savo naują draugę, jos veide nušvito didžiulė šypsena. „O čia mano draugė Sara.“