Tiltas į viltį ir išgijimą
Sulaukę deramos pagalbos seksualinės prievartos aukos gali rasti taip trokštamą pagijimą.
Kristinos Bernazani iliustracija
Įsivaizduokite, kad stovite prie skardžio krašto ir norite patekti į kitą gilaus tarpeklio pusę, kurioje, pasak kitų, jūsų laukia didžiulė laimė. Ieškodami, kaip ten patekti, randate statybinių medžiagų, kurias teisingai sudėję pastatysite tiltą, padėsiantį persikelti anapus tarpeklio.
Jei nežinote, kaip sukonstruoti tiltą, statybinės medžiagos bus nieko vertos, o jūs jausite pyktį bei neviltį. Bet jei pagalbos kreipsitės į tuos, kurie turi patirties konstruojant tiltus, jūsų žinios ir supratimas išaugs ir galėsite drauge atlikti užduotį.
Per pastaruosius 18 metų savo darbe teikiu priemones ir pagalbą žmonėms, kuriems reikia peržengti emocinių ir psichologinių kančių prarają. Iš visų žmonių, kuriems teko padėti, niekam savo žaizdomis neprilygsta seksualinės prievartos aukos. Mačiau, kaip tai paliečia žmogaus gebėjimą išlikti tvirtam iki galo.
Tačiau taip pat per tą laiką sužinojau, kad per Gelbėtoją galime gauti nesibaigiantį mūsų sunkumų ir kančių palengvėjimą. Jo meilė išves mus iš tamsos į šviesą.
Kodėl seksualinė prievarta taip sužaloja?
Prievartos aukos man pasakoja apie gyvenimą, pilną depresijos, dvejonių ir kitų gilių emocinių kančių. Prezidentas Gordonas B. Hinklis (1910–2008) padėjo mums suprasti, kodėl seksualinė prievarta palieka tokias gilias žaizdas:
„Egzistuoja tokia baisi, žiauri seksualinės prievartos realybė. Ji mums nesuvokiama. Ji užgauna padorumą, gyvenime reikalingą kiekvienam vyrui ir moteriai. Ji išniekina tai, kas šventa ir dieviška. Ji griauna vaikų gyvenimą. Ji peiktina ir verta griežčiausio pasmerkimo.
Gėda tiems vyrams ar moterims, kurie seksualiai išnaudoja vaiką. Tai darydamas skriaudėjas ne tik rimtai žaloja auką, bet ir yra pasmerktas Viešpaties akyse.“1
Gyvybės kūrimo galia yra šventa ir dieviška mūsų Dangiškojo tėvo galia, duota Jo vaikams. Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Dauginimosi galia yra dvasiškai reikšminga. … Mūsų Dangiškasis Tėvas ir Jo Mylimas Sūnus yra kūrėjai ir kiekvienam iš mūsų patikėjo dalelytę Savo kuriamosios galios.“2 Nenuostabu, kad šios šventos galios nepaisymas „vertas griežčiausio pasmerkimo“ ir „rimtai žaloja auką“.
Nuoskaudos suvokimas
Iliustracijos © nuvolanevicata/iStock/Getty Images
Seksualinė prievarta yra be sutikimo atliekami veiksmai, kurių metu liečiama ar neliečiama, siekiant seksualinio pasitenkinimo. Per dažnai seksualinės prievartos aukos lieka sutrikusios, jaučiasi bevertės ir patiria gėdą. Tai tampa našta, kurią beveik neįmanoma pakelti. Aukų patirties skausmus ir kančias dažnai paaštrina kitų komentarai, kurie pagrįsti klaidinga informacija apie seksualinę prievartą ir jos aukas. Kai kurios aukos kaltinamos melu arba joms sakoma, kad kažkokiu būdu pačios kaltos dėl prievartos. Kiti klaidingai ima manyti, kad turi atgailauti, lyg jie būtų nusidėję dėl to, kad tapo aukomis.
Daugeliui seksualinę prievartą vaikystėje ar paauglystėje patyrusių žmonių, kuriuos sutikau dirbdama, sakoma: „užmiršk tai“, „palikite tai praeity“ arba „tiesiog atleisk ir pamiršk“. Tokie teiginiai – ypač skambantys iš artimų draugų, šeimos narių ar Bažnyčios vadovų lūpų – gali priversti auką slapstytis ir jausti gėdą, o ne gijimą ir ramybę. Kaip ir rimtai fiziškai susižeidus ar įsimetus infekcijai, šios emocinės žaizdos neišnyksta jas ignoruojant. Tiksliau, prievartos metu kilęs sąmyšis auga, iškyla skaudžios emocijos, auka ima kitaip mąstyti ir gali imtis žalingų veiksmų. Dažnai būna, kad prievartos aukos neatpažįsta, kad tai, ką patyrė, yra prievarta, bet vis tiek ima sau kenkti ir patiria skaudžias emocijas.
Hana (vardas pakeistas) seksualinę prievartą patyrė vaikystėje. Kaip ir kitos aukos, ji augo jausdamasi it blogas bevertis žmogus. Didžiąją savo gyvenimo dalį praleido bandydama tarnauti kitiems, kad tik liautųsi jaustis „neverta“ Dangiškojo Tėvo ar kitų meilės. Bendraudama bijojo, kad jei kas nors ją artimai pažins, pamanys, kad ji tokia siaubinga, kaip ir pati manė. Ji baisiai bijojo būti atstumta, tai neleido jai išbandyti ko nors naujo gyvenime ir atlikti paprastų darbų, pavyzdžiui, skambinti telefonu. Ji buvo palaiminta menininkės gyslele, tačiau meną apleido, nes bijojo, kad nesugebės pakelti kritikos.
Daugiau nei 50 metų jos beviltiškumo, bejėgiškumo, baimės, pykčio, sąmyšio, gėdos, vienatvės ir atskirties jausmai kontroliavo jos kasdienius sprendimus.
Skausmą keiskite ramybe
Gelbėtojas kentėjo „visokius skausmus ir suspaudimus, ir gundymus“. Jis taip pasielgė, kad pats „savo kūnu sužinotų, kaip pagelbėti savo žmonėms jų silpnybėse“ (Almos 7:11–12). Jis kentėjo ne vien už mūsų nuodėmes, bet ir tam, kad pagytume, kai kitų nuodėmės verčia mus kentėti.
Jei Gelbėtojas šiandien būtų čia, įsivaizduoju, Jis verktų su seksualinės prievartos aukomis ir laimintų jas taip pat, kaip Jis verkė su nefitais ir laimino juos (žr. 3 Nefio 17). Nors Jo čia nėra fiziškai, Jo Dvasia gali būti su mumis ir Jis paruošė mums būdą, kaip galime pasveikti, pajusti ramybę ir atleisti.
Daugeliui nuskriaustųjų mintis, kad jų patiriamas skausmas gali būti pakeistas ramybe, yra beveik neįtikėtina. Dažnai metų metus prievartos žaizdos lieka nepastebėtos ir neatpažintos. Skausmas maskuojamas besišypsančiais veidais, noru padėti kitiems ir gyvenimu, lyg nieko nebūtų nutikę, o skausmas lieka nuolatinis ir neišblėsta.
Palyginkime emocinį sveikimo procesą su fizinės traumos priežiūra ir gydymu. Įsivaizduokite, kad būdamas vaikas susilaužėte koją. Užuot nuėjęs pas gydytoją, kad ją sugipsuotų, jūs šlubčiojote tol, kol stiprus skausmas dingo, tačiau liko vos juntamas skausmas, kurį visuomet jaučiate žengę žingsnį. Prabėgus metams norite, kad skausmas dingtų, todėl nusprendžiate apsilankyti pas gydytoją. Gydytojui reikia atstatyti kaulą, nugremžti susikaupusias ataugas, sugipsuoti koją ir paskirti fizinę terapiją, kad koją sustiprintumėte.
Gijimas nuo prievartos labai panašus tuo, kad auka pirmiausia turi suvokti, jog patiriamas skausmas yra tikras, bet kai ką dėl to galima daryti. Gijimo procesas apima pripažinimą to, kas nutiko, ir leidimą sau jausti skausmą, baimę, liūdesį – visa tai pripažinti ir neneigti. Dažnai būna pravartu dirbti su specialistu, išmanančiu gijimo procesą. (Pasikalbėkite su savo kunigijos vadovu ir pasiteiraukite apie PDŠ šeimos tarnybą jūsų krašte.)
Nepriklausomai nuo to, ar auka gali kreiptis profesionalios pagalbos, labai svarbu melstis, studijuoti Gelbėtojo gyvenimą ir Jo Apmokėjimą bei reguliariai kalbėtis su kunigijos vadovu. Jis gali palengvinti naštas ir gauti įkvėpimą, kaip padėti aukai suprasti savo dievišką vertę ir jos santykius su Dangiškuoju Tėvu ir Gelbėtoju. Kaip neseniai mokė sesuo Kerolė M. Styvens, pirmoji patarėja visuotinėje Paramos bendrijos organizacijoje: „Pagijimui prireiks daug laiko. Tam reikės melsti vadovavimo ir ieškoti deramos pagalbos, neužmirštant jos kreiptis ir į deramai įšventintus kunigystę turinčius asmenis. Išmokusios atvirai bendrauti, nusistatykite tinkamas ribas ir galbūt siekite profesionalaus psichologo konsultacijos. Gyvybiškai svarbu, kad gydamos palaikytumėte dvasinę sveikatą!“3
Hanai gyvenimas tapo toks nepakeliamas, kad ji ėmė ieškoti pagalbos. Ji iš patirties žinojo, kad gali jausti ramybę ir būti patenkinta gyvenimu, tačiau to nejautė nuolat. Per maldą ir pokalbius su savo vyskupu buvo nukreipta pas psichologą, kuriam padedant įgavo reikiamas priemones, padėjusias tiesą iškelti iš tamsos ir pasidalinti našta, kurią ji taip ilgai nešė viena. Dėl to ji galėjo atsikratyti skausmo ir rasti Gelbėtojo pažadėtą ramybę (žr. Jono 14:27). Pajutusi šią ramybę ir paguodą, ji pajuto norą ir gebėjimą atleisti.
Reikia atleisti
Prievartos aukoms dažnai sunku girdėti apie atleidimą ir jos tai klaidingai supranta. Jei apie atleidimą galvojama kaip apie prievartautojo atleidimą nuo atsakomybės arba kaip apie ženklą, kad tai, ką jis padarė, nesvarbu, auka jausis nesuprasta. Nors mums įsakyta atleisti (žr. DS 64:10), tokiomis aplinkybėmis, kai žala labai didelė, gijimas dažniausiai turi prasidėti dar prieš tai, kai auka gali visiškai atleisti savo skriaudėjui.
Kenčiančius prievartos skausmus gali paguosti Mormono Knygos patarimas: „Aš, Jokūbas, norėčiau kalbėti jums, kurie esate tyraširdžiai. Žvelkite į Dievą su proto tvirtumu ir melskitės jam su begaliniu tikėjimu, ir jis nuramins jus jūsų suspaudimuose, ir užtars jūsų bylą, ir atsiųs teisėtą atpildą tiems, kurie siekia jūsų sunaikinimo“ (Jokūbo knygos 3:1). Poreikis sulaukti teisingumo ir deramo žalos atlyginimo gali būti perleistas Viešpačiui, kad Jis mūsų skausmą pakeistų ramybe.
Hana galiausiai suvokė, kad tą teisingumo poreikį gali perleisti Gelbėtojui ir taip rasti tokią ramybę, kokios ji dar niekada nebuvo patyrusi savo gyvenime. Anksčiau ji bijojo lankytis šeimos susibūrimuose, kuriuose buvo jos skriaudėjas. Dabar dėl to, kad siekdama pagyti nevengia savo gilių emocinių žaizdų, ji nebijo su juo susidurti ir net, jam sulaukus senatvės, gali jį užjausti.
Išsilaisvinę nuo nereikalingų naštų
Vyresnysis Ričardas G. Skotas (1928–2015) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė, kad „visiškas išgydymas galimas per jūsų tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo galią ir sugebėjimą, per Apmokėjimą, išgydyti randus, kurie yra neteisingi ir neužsitarnauti. …
Jis myli jus. Jis atidavė savo gyvybę, kad jūs būtumėte laisvi nuo nereikalingos naštos. Jis padės jums tai padaryti. Aš žinau, kad Jis turi galią jus išgydyti.“4
Priešininkas nori, kad žmonės liktų suvaržyti skausmo ir kančios, nes jis pats yra nelaimingas (žr. 2 Nefio 2:27). Padedant mūsų Gelbėtojui Jėzui Kristui, skausmas išties gali būti pakeistas ramybe, tokia, kokią tik Gelbėtojas gali suteikti, ir galime gyventi kupini džiaugsmo. „Adomas nupuolė, kad galėtų būti žmonės; o žmonės yra, kad galėtų džiaugtis“ (2 Nefio 2:25). Gyvendami džiugiai galėsime lengviau pakelti išbandymus, mokysimės, augsime ir tapsime panašesni į Dangiškąjį Tėvą.
Jaučiu didžiulį nuolankumą dėl man gyvenime skirto palaiminimo būti su tais, kurie patyrė prievartos skausmą, ir matyti pagijimo stebuklą, kuris išties pasiekiamas tik per Gelbėtoją. Jei kenčiate, prašau pamaldžiai kreiptis pagalbos. Jums nereikia vieniems nešti šios sunkios naštos. Aš žinau, kad Jis gydo, nes mačiau tai begales kartų.