2016
Mano tarnystės kupini sekmadieniai
October 2016


Tarnavimas Bažnyčioje

Mano tarnystės kupini sekmadieniai

Autorius gyvena Kalifornijoje, JAV.

Mano sekmadieniai užimti, tačiau esu dėkingas, kad galiu tarnauti be tokių sunkumų, su kokiais susidūrė pirmieji Bažnyčios nariai, pavyzdžiui, vyresnysis Parlis P. Pratas.

Paveikslėlis
Parley P. Pratt in the snow

Čaido Veino iliustracijos

Išaušo sekmadienio rytas. Pagal darbotvarkę manęs laukia 12-a valandų susirinkimų, pokalbių, patvirtinimų ir įšventinimų. Diena prasideda viename kuolo centre ir baigiasi maldos namuose kitame miesto gale – visa tai vyksta labai karštą dieną.

Džiugiai laukiu kiekvieno susirinkimo, pokalbio, patvirtinimo ir įšventinimo. Bet vakar, pagalvojęs, koks užimtas būsiu, trumpam ėmiau savęs gailėti – kol neatsiverčiau Parlio P. Prato autobiografijos ir nepradėjau skaityti ten, kur buvau sustojęs. Vyresnysis Pratas buvo įkalintas drauge su Džozefu, Hairumu Smitais ir kitais, kai Misūryje šventieji išgyveno sunkų metą. Nuvežti į Independensą Broliai buvo įkalinti kambaryje, kuriame turėjo miegoti ant grindų po galva pasidėję medinę kaladę.

Vieną šaltą sniego nubalintą rytą vyresnysis Pratas atsikėlė ir nepastebėtas paspruko iš kambario. Jis patraukė į rytus per miestą ir šalia jo esančius laukus. Nuėjęs apie mylią (1,6 km), vyresnysis Pratas priėjo mišką, krintantis sniegas paslėpė jo pėdsakus, o medžiai suteikė prieglobstį.

Jis ėmė galvoti apie savo situaciją. Patraukęs į rytus, jis pabėgtų į kitą valstiją, kur galėtų sulaukti šeimos pagalbos. Grįžęs ten, iš kur pabėgo, jis vėl būtų įkalintas ir apkaltintas baisiais nusikaltimais. Jausdamas pagundą pabėgti vyresnysis Pratas pagalvojo apie „baisias pasekmes ar net mirtį“, kurias galbūt patirtų likę įkalintieji, jei jis pabėgtų.

Taip dvejodamas jis prisiminė Raštų eilutę: „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs, tas ją vėl atras, net amžinąjį gyvenimą“ (žr. Morkaus 8:35; DS 98:13).

Vyresnysis Pratas sugrįžo į įkalinimo vietą. Po to ėjo ilgi varginančio kalinimo mėnesiai, be šeimos, šventųjų bendrystės ir galimybės tarnauti apaštalo pašaukime.1

Užvertęs knygą mąsčiau apie pirmųjų šventųjų, mano protėvių, kančias. Dėl savo liudijimo apie Evangeliją ir tikėjimo Jėzumi Kristumi jie kentė žiaurumus ir persekiojimus. Dėl to, kad jie visa tai ištvėrė, aš šiandien galiu laisvai tarnauti ir garbinti, taip įtvirtindamas ryšį su jais savo tikėjimu ir liudijimu.

Kai ruošiuosi šabo dienai, mano šeima yra saugi, aš nekantraudamas laukiu garbinimo dienos patogiuose maldos namuose. Šventųjų bendrystė praskaidrins mūsų dieną. Drauge su jais džiaugsimės atliktais patvirtinimais ir įšventinimais, atliktomis pareigomis ir sustiprintu tikėjimu. Priimsime sakramentą atmindami mūsų Gelbėtoją ir Jo apmokančiąją auką. O vakare susirinksime savo namuose ir skaitysime Mormono Knygą, prieš eidami miegoti į savo patogias lovas ir prieš padėdami galvas ant purių pagalvių drauge pasimelsime.

Mano sekmadieniai užimti. Už tai esu dėkingas ir palaimintas.

Išnašos

  1. Žr. Parley P. Pratt, Autobiography of Parley P. Pratt, ed. Parley P. Pratt Jr. (1979), 194–197.