Ketinau užbaigti
Autorė gyvena Niujorke, JAV.
Mano grojimo pianinu įgūdžiai netobulėjo net po metų repeticijų. Tėvai pasakė, kad galiu užbaigti muzikuoti su viena sąlyga. Turiu išmokti 50 giesmių.
Po eilinės nesėkmingos pianino pamokos įbėgau į namus verkdama. Jau ketverius metus mokiausi groti pianinu, o šiek tiek geriau grojau tik „Twinkle, Twinkle, Little Star“. Mokytoja stengėsi ką nors gero pasakyti apie mano siaubingą grojimą, bet nuo to jaučiausi tik blogiau. Mano tėvai mokėjo pinigus už pianino pamokas, kurių nenorėjau ir su kuriomis nesiejau jokių vilčių.
Norėjau, kad mano tėvai leistų man nebesimokyti. „Prašau, – maldavau. – Aš padarysiu bet ką. Na kaip jus įtikinti?“
Pasitarę tarpusavyje, jie tarė: „Jei išmoksi 50 giesmių, galėsi baigti.“
Tuoj pat pradėjau mokytis. Taip norėjau tai užbaigti, kad buvau pasiryžusi daugiau laiko praleisti prie pianino. Pirmai giesmei „Už pranašą, Dieve, Tau dėkojam“ (Giesmės, 13) išmokti prireikė beveik mėnesio. Vis dar ketinau tai baigti, todėl mokiausi toliau.
Įvyko įdomus dalykas: giesmių mokytis tapo lengviau. Visą savaitę jaučiausi laimingesnė. Pastebėjau, jog dieną niūniuoju giesmes, o per sakramento susirinkimą garsiau giedu.
Galiausiai nustojau skaičiuoti, kiek giesmių jau išmokau. Kai įgudau groti pianinu, suvokiau, kad naują giesmę beveik tobulai galiu išmokti mažiau nei per pusvalandį.
Galiausiai išmokau kur kas daugiau nei 50 giesmių. Ir nieku gyvu neketinau liautis groti pianinu. Dabar kur kas labiau pasitikėjau savo sugebėjimais groti ir jaučiau giesmių galią savo gyvenime.
Giesmės yra kaip Raštai – jos skelbia tiesą. Grodama giesmes jaučiuosi, tarsi būčiau pasinėrusi į Raštus. Mokymasis groti giesmes padėjo man įgyti liudijimą ir mokytis tiesos. Pastebiu, kad spręsdama kasdienius reikalus pasitelkiu skirtingų giesmių žodžius. Grojimas pianinu sustiprino mano liudijimą ir visur man atveria galimybes.