Pirmosios Prezidentūros žinia
Prezidentas Monsonas ragina būti drąsius
Prezidentas Tomas S. Monsonas
iStock/Thinkstock nuotraukos
„Retai praeina valanda, – pastebėjo Prezidentas Tomas S. Monsonas, – kad mums netektų priimti vienokio ar kitokio sprendimo.
Išmintingiems sprendimams priimti mums reikia drąsos – „drąsos pasakyti „ne“, drąsos pasakyti „taip“. Sprendimai nulemia likimą.“1
Toliau pateiktose ištraukose prezidentas Monsonas pastarųjų dienų šventiesiems primena, kad jiems reikia drąsiai stoti už tiesą ir teisumą, ginti savo įsitikinimus ir pasipriešinti pasauliui, atmetančiam amžinas vertybes ir principus.
Jis sako: „Kvietimas būti drąsiam nuolat skamba kiekvienam iš mūsų. Visada taip buvo ir visada taip bus.“2
Drąsa sukelia Dievo pritarimą
„Visi susidursime su baime, patirsime pajuoką ir pasipriešinimą. Turėkime drąsos nepaisyti bendros nuomonės ir drąsos stovėti už principą. Drąsa, o ne kompromisas, Dievui sukelia pritarimo šypseną. Drąsa tampa gyva ir patrauklia dorybe tada, kai ji reiškia pasiryžimą ne tik vyriškai numirti, bet ir dorai gyventi. Toliau stengdamiesi gyventi taip, kaip turėtume, tikrai sulauksime Viešpaties pagalbos ir rasime paguodą Jo žodžiuose.“3
Drąsiai atsilaikyti
„Ką reiškia ištverti? Man labai patinka šis apibrėžimas: drąsiai atsilaikyti. Drąsos jums gali prireikti patikėti; kartais jums gali jos prireikti paklusti. Jos tikrai prireiks, kad ištvertumėte iki tos dienos, kada paliksite šį žemiškąjį būvį.“4
Drąsiai ginkite tiesą
„Drąsiai ginkite tiesą ir teisumą. Kadangi šiuolaikinė visuomenė smarkiai nutolusi nuo Viešpaties mums nurodytų vertybių ir principų, beveik neabejotinai būsite pašaukti ginti tai, kuo tikite. Jeigu jūsų liudijimas nebus tvirtai įsišaknijęs, jums bus sunku atlaikyti pašaipas tų, kurie mes iššūkį jūsų tikėjimui. Tvirtai įsišaknijęs jūsų liudijimas apie Evangeliją, apie Gelbėtoją ir mūsų Dangiškąjį Tėvą turės įtakos viskam, ką darysite visą savo gyvenimą.“5
Mums reikia dvasinės ir moralinės drąsos
„Pastaruoju metu televizijoje, kino filmuose ir kitoje žiniasklaidoje pateikiamos žinios, dažnai yra visiška priešingybė tam, ką mes norime, kad priimtų ir brangintų mūsų vaikai. Mūsų pareiga ne tik mokyti juos laikytis sveiko tikėjimo ir doktrinos, bet ir padėti jiems išlikti nepriklausomiems nuo išorinių jėgų, su kuriomis jie susidurs. Tai pareikalaus iš mūsų daug laiko ir pastangų, o tam kad padėtume jiems, mes patys turime nepristigti dvasinės ir moralinės drąsos atsispirti tam blogiui, kurį matome aplinkui.“6
Visada būkime drąsūs
„Mums dieną po dienos einant per gyvenimą, mūsų tikėjimas beveik neišvengiamai bus išbandytas. Kartais tarp kitų galime jaustis mažuma ar net vieni atžvilgiu to, kas priimtina, o kas ne. […]
Visada būkime drąsūs ir pasiruošę ginti savo įsitikinimus, o jei tai daryti teks vieniems, darykime tai drąsiai, stiprybės semdamiesi iš žinojimo, kad būdami su mūsų Dangiškuoju Tėvu iš tikrųjų niekada nesame vieni.“7