2015
Jis prisikėlė
balandis 2015


Evangelijos klasika

Jis prisikėlė

Deividas O. Makėjus gimė 1873 m. rugsėjo 8 d. 1906 m. balandžio 9 d. jis buvo paskirtas apaštalu, o 1951 m. balandžio 9 d., būdamas 32 metų amžiaus, buvo palaikytas kaip devintasis Bažnyčios Prezidentas. Toliau yra ištrauka iš jo kalbos, pasakytos 1966 metų balandžio visuotinėje konferencijoje. Visos kalbos ieškokite Conference Report, Apr. 1966, 55–59.

Šiais laikais pasauliui labiausiai reikia nesvyruojančio tikėjimo Kristumi.

Jei stebuklas yra antgamtinis reiškinys, kurį sukėlusios jėgos yra už riboto žmogaus suvokimo ribų, tai Jėzaus prisikėlimas yra pats didingiausias visų laikų stebuklas. Per šį įvykį apreikšta Dievo visagalybė ir žmogaus nemirtingumas.

Prisikėlimas yra stebuklas, tačiau tik ta prasme, kad jis yra už žmogaus suvokimo ir supratimo ribų. Visiems tiems, kurie jį priima kaip faktą, jis yra tik nekintamo gyvenimo dėsnio pasireiškimas. […]

Tai, kad Kristus prikėlė savo kūną ir pasirodė kaip šlovinga prisikėlusi esybė, priimkite kaip faktą ir atsakysite į šį amžiną klausimą: „Kai žmogus numiršta, ar bus jis vėl gyvas?“ (Jobo 14:14).

Liudijimas apie prisikėlimą

Paveikslėlis
Two Apostles looking at the wounds in Jesus' hand and wrist.

Tai, kad Kristų artimai pažinojusiems mokiniams Jo prisikėlimas iš kapo buvo realybė, yra faktas. Jų protuose nebuvo nė menkiausios abejonės. Jie savo akimis matė tą faktą; jie žinojo, nes savo akimis matė, savo ausimis girdėjo, savo rankomis lietė prisikėlusį Išpirkėją kūne.

Kai vienuolika apaštalų susirinko, kad išrinktų tą, kuris užims Judo Iskarijoto vietą, Petras, vyriausiasis apaštalas, tarė: „Taigi vienam vyrų […] reikia kartu su mumis tapti jo prisikėlimo liudytoju“ (Apaštalų darbų 1:21–22). […]

Vėliau savo priešams, tiems patiems vyrams, kurie buvo nukryžiavę Jėzų, Petras pareiškė: „Izraelio vyrai! Klausykite, ką pasakysiu: […] Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai“ (Apaštalų darbų 2:22, 32). […]

Papildomi liudijimai

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia stovi kartu su Petru, Pauliumi, Jokūbu ir visais kitais ankstyvaisiais apaštalais, kurie Prisikėlimą priėmė ne tik kaip tikrai įvykusį, bet ir kaip Kristaus dieviškos misijos žemėje įvykdymą.

Praėjus aštuoniolikai amžių nuo Jėzaus mirties ant kryžiaus, pranašas Džozefas Smitas pareiškė, kad prisikėlęs Viešpats pasirodė jam: „Pamačiau dvi Asmenybes, kurių skaistumo ir šlovingumo neįmanoma apsakyti, stovinčias ore virš manęs. Viena iš jų kreipėsi į mane vardu ir tarė, rodydama į kitą: Tai mano Mylimasis Sūnus. Jo klausyk!“ (Džozefas Smitas–Istorija 1:17). […]

Jei Džozefas Smitas liudytų vienas, jo liudijimas nebūtų tikras, kaip kalbėdamas apie save Kristus sakė apie savo liudijimą. Bet apie Jėzų dar liudijo Dievas ir apaštalai. Ir apie Džozefą Smitą liudijo kiti liudytojai, kurie patvirtino jo liudijimą, tiesą, kurią apreiškė jiems pasirodęs angelas Moronis. […]

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia taip pat skelbia šlovingą pranašo Džozefo Smito regėjimą:

„Ir dabar, po daugelio liudijimų, pateiktų apie jį, šis yra visų paskiausias liudijimas, kurį pateikiame apie jį, – kad jis gyvena!“ (DS 76:22). […]

Tokių nepriekaištingų liudijimų, kuriuos pateikė senovės apaštalai praėjus vos keleriems metams po paties įvykio, šviesoje, nuostabiausio šio amžiaus apreiškimo apie gyvąjį Kristų šviesoje, tikrai sunku suprasti, kaip žmonės vis dar gali atmesti Jį ir abejoti žmogaus nemirtingumu.

Ko mums reikia mūsų laikais

Šiais laikais pasauliui labiausiai reikia nesvyruojančio tikėjimo Kristumi. Tai daugiau nei vien tik jausmas. Tai galia, kuri skatina veikti, ir turi būti visų svarbiausias motyvas žmonių gyvenime. […]

Jei tik žmonės vykdytų Jo valią, užuot beviltiškai žiūrėję į tamsų ir niūrų kapą, jie nukreiptų savo akis į dangų ir žinotų, kad Kristus prisikėlė! […]

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia visam pasauliui skelbia, kad Kristus yra Dievo Sūnus, pasaulio Išpirkėjas! Joks tikras pasekėjas nesitenkins priimdamas Jį tik kaip didį reformatorių, tobulą mokytoją ar net kaip vienintelį tobulą žmogų. Tas galilėjietis yra gyvojo Dievo Sūnus ne perkeltine, o tiesiogine prasme. […]

Tikrai užgimęs iš naujo

Niekas negali nuoširdžiai apsispręsti savo kasdieniame gyvenime taikyti Jėzaus iš Nazareto mokymų ir nejausti pasikeitimų visoje savo esybėje. Frazė „užgimęs iš naujo“ turi gilesnę prasmę, nei daugelis žmonių mano. […] Laimingas žmogus, kuris iš tikrųjų jautė pakylėjančią, keičiančią galią, kylančią iš artumo Gelbėtojui, šio giminingumo gyvajam Kristui. Esu dėkingas, kad žinau, jog Kristus yra mano Išpirkėjas. […]

Ši žinia apie prisikėlimą yra labiausiai guodžianti, šlovingiausia iš visų žmogui apreikštų žinių, nes kai mirtis atima iš mūsų mylimąjį, mūsų sielvartaujančias širdis guodžia viltis ir dieviškas patikinimas, išreikštas šiais žodžiais: „Nėra jo čia; jis prisikėlė!“ [žr. Mato 28:6; Morkaus 16:6].

Visa savo siela žinau, kad Jėzus Kristus nugalėjo mirtį, ir kadangi mūsų Išpirkėjas gyvena, gyvensime ir mes.