Senojo Testamento pranašai
Jeremijas
„Jeremijas gyveno sunkiais laikais nesvetingoje vietovėje, tačiau Viešpats leido jam numatyti „vilties laikus per pastarųjų dienų Izraelio surinkimą.“1 Linda K. Burton, Visuotinė Paramos bendrijos prezidentė
Ritinio nuotrauka iš dimdimich/iStock/Thinkstock; Jeremijas, aut. Valteris Reinas © IRI
Esu kunigo Hilkijo iš Anatoto, netoli Jeruzalės, sūnus. Kai buvau jaunas, „mane pasiekė Viešpaties žodis:
„Dar prieš sukurdamas įsčiose, aš tave pažinau, dar prieš tau gimstant, tave pašventinau, pranašu tautoms tave paskyriau.“
Šiam pašaukimui jaučiausi nepasiruošęs, tad atsakiau: „Aš juk nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!“
Viešpats atsakė: „Nesakyk: „Esu tik vaikas!“ Kur tik tave siųsiu, ten eisi, ką tik tau liepsiu, tą kalbėsi!
Nebijok nieko, nes aš su tavimi ir tave apsaugosiu.“ Viešpats tada „palytėjo mano lūpas“ ir įdėjo į jas žodžius.2
Jeruzalėje pranašavau 40 metų, nuo 626 iki 586 m. pr. Kr., valdant Jošijui, Jehojakimui ir Zedekijui.3 Gyvenau tuo pačiu metu, kaip ir Mormono Knygos pranašas Lehis. Abu mes smerkėme žmonių Jeruzalėje nelabumą ir pranašavome apie šio didžio miesto sunaikinimą.4
Viešpats man įsakė surašyti savo pranašystes į „ritinį“.5 Išgirdęs pranašystes karalius Jehojakimas sudegino ritinį. Viešpats vėl man liepė surašyti pranašystes, bet šį kartą užrašyti jų dar daugiau.6
Skelbdamas Viešpaties žodį nuolat susidurdavau su pasipriešinimu. Vyriausiojo prievaizdo sūnus Pašhūras mane nuplakdino ir įrakino į trinką. Minios norėjo mane pasmerkti myriop už tai, kad pamokslavau. Buvau nepopuliarus pranašas, mane dažnai įmesdavo į duobes ir kalėjimus. Gyvenau didelio nelabumo laikmečiu.7
Nors gyvenau priespaudos sąlygomis, tačiau Viešpats leido man pamatyti paskutines dienas, kai bus surenkami izraelitai, kai Viešpats Savo įstatymą įrašys jų širdyse ir kai Jis „po vieną iš miesto, po du iš kilties“ atves į Sionę.8
Tęsdamas Viešpaties žodžio pamokslavimą, net kai buvo sunku, supratau, kad vidinis pasišventimas Evangelijai veda į ramybę. Ugdydami asmeninę bendrystę su Viešpačiu visi galime patirti viltį išbandymų ir priespaudos metu.