Greitinkime išgelbėjimo darbą

Kviesdami kitus, mylėdami ir tarnaudami jiems, tampame tikrais Jėzaus Kristaus mokiniais ir padedame greitinti išgelbėjimo darbą.

Nuostabu, kad nuolatiniai misionieriai dirba naudodamiesi internetu ir aprodo susirinkimų namus, bet šie pokyčiai yra tik mažytė didelio išgelbėjimo darbo dalis. Žymiai svarbiau yra tai, kaip mes, nariai, prisidedame prie didesnio išgelbėjimo darbo greitinimo. Mūsų neprašo dalyvauti naujojoje programoje. Esame raginami tik būti tikri Jėzaus Kristaus mokiniai. Turime mylėti ir tarnauti aplinkiniams: paguosti bendradarbį, kuriam sunku, pakviesti draugus į krikštą, padėti senyvam kaimynui kieme, pakviesti mažiau aktyvų narį pietų ar padėti kaimynui šeimos istorijos darbe. Tai natūralūs, džiaugsmą teikiantys būdai kviesti mažiau aktyvius narius ir ne mūsų tikėjimo žmones į savo gyvenimą, o per tai į Evangelijos šviesą. Dalinimasis su jais džiugiomis ir šventomis gyvenimo akimirkomis iš tikrųjų gali būti veiksmingiausias būdas „darbuotis [Jėzaus Kristaus] vynuogyne dėl žmonių sielų išgelbėjimo“ (DS 138:56).

Kas yra išgelbėjimo darbas?

Išgelbėjimo darbas yra Dangiškojo Tėvo darbas „įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ (Mozės 1:39). Šis svarbus darbas apima misionierišką narių darbą, atsivertusiųjų išlaikymą, mažiau aktyvių narių aktyvinimą, šventyklos bei šeimos istorijos darbą ir Evangelijos mokymą.¹ Labai dažnai mums gali atrodyti, kad šie Evangelijos aspektai yra nesusiję. Bet 2013 m. birželio 23 d. transliacijoje Išgelbėjimo darbas: pasaulinio vadovų mokymas vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad „iš tikrųjų šis darbas yra nedalomas. Šios pastangos yra neatsiejamos; visos jos sudaro išgelbėjimo darbą“.²

Frazė „Greitinkime išgelbėjimo darbą“ – transliacijos tinklalapio pavadinimas (hasteningthework.lds.org) – susijusi su Viešpaties pažadu: „Štai, aš pagreitinsiu savo darbą, kai bus tam laikas“ (DS 88:73).

Būtinos kunigystės apeigos – krikštas, patvirtinimas, vyrų įšventinimas į kunigystę ir šventyklos apeigos – yra tarsi gairės kelyje atgal pas mūsų Dangiškąjį Tėvą. Dalyvaudami išgelbėjimo darbe, mes patys einame ir įkvėpiame kitus eiti šiuo sandoros keliu.

Nariai ir misionieriai bendradarbiauja, vadovaujami tų, kurie turi kunigystės raktus

Atėjo metas priminti pagrindinį principą, kad narystė Viešpaties Bažnyčioje reiškia pašaukimą visa širdimi dalyvauti Jo išgelbėjimo darbe. Kuolų prezidentai ir vyskupai turi misionieriško darbo Bažnyčios padaliniuose kunigystės raktus³ ir padeda nariams daryti tai, ką daro tikri Kristaus mokiniai – dalintis Evangelijos šviesa. Misijų prezidentai turi kunigystės raktus, įgalinančius vadovauti jiems pavestų misionierių darbui.⁴ Nuolatiniai misionieriai yra paruošti mokyti tuos, kurie paruošti priimti Evangeliją. Jie padeda nariams vykdyti jų misionierišką darbą, o ne atvirkščiai. Taigi, nuolatiniai misionieriai ir nariai misionieriai yra bendradarbiai nešant Evangeliją į gyvenimą tų, kuriuos Viešpats paruošė ją priimti.

Per transliaciją Prezidentas Tomas S. Monsonas sakė: „Laikas nariams ir misionieriams susiburti, bendradarbiauti, darbuotis Viešpaties vynuogyne, kad atvestų sielas pas Jį. Jis paruošė mums priemones dalintis Evangelija daugeliu būdų, ir Jis padės mums mūsų darbe, jei su tikėjimu stengsimės įvykdyti Jo darbą.“⁵

Vyresnysis Nylas L. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie meilės svarbą. Jis sakė: „Mes drauge dirbame tikėdami ir vienybėje – tikėdami, kad Viešpats ves mūsų žingsnius, vienybėje vienas su kitu ir su misionieriais, visada skatinami meilės [Jėzui Kristui], meilės vienas kitam ir meilės tiems, kuriems tarnaujame.“⁶

Apylinkės taryba vadovauja, apylinkės misijos vadovas koordinuoja

Vyskupo vadovaujama apylinkės taryba palengvina, remia ir koordinuoja apylinkės narių pastangas planuodama išgelbėjimo darbą apylinkėje ir vadovaudama jam.⁷

Kaip tarybos narys, apylinkės misijos vadovas „koordinuoja apylinkės pastangas surasti, mokyti ir krikštyti besidominčiuosius. Jis derina šį darbą su nuolatinių misionierių darbu“.⁸

Kalbėdamas apylinkių misijų vadovams vyresnysis Nelsonas sakė: „Padėkite [misionieriams] užpildyti savo susitikimų planavimo knygeles prasmingomis galimybėmis ir numatytais susitikimais, kad jie neturėtų laiko belstis į duris ieškodami žmonių, kuriuos galėtų mokyti… [Jūs] esate ta jungianti grandis tarp misionierių, apylinkės tarybos ir apylinkės narių.“⁹

Tikras sėkmės rodiklis

Kaip pastarųjų dienų šventieji, esame palaiminti galimybe gyventi šiais laikais, kai Viešpats spartina savo darbą. Kadangi Dievas tikslingai apgyvendino mus žemėje šiuo metu, mes galime padaryti daugiau, nei manome. Jei su gerumu ir meile stengsimės padėti tiems, kuriems reikia mūsų draugystės ir pagalbos, mums pavyks. Misionieriškas darbas seksis, jei vadovausimės įkvėpimu, srūvančiu į mūsų protus ir širdis, ir paprasčiausiai kviesime kitus į Evangelija pagrįstą savo gyvenimą. Tas kvietimas yra sėkmės rodiklis, nepriklausomai nuo to, ar žmonės pasikrikštys ir taps aktyvūs Bažnyčioje. Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie didelę armiją misionierių, dabar įžengiančių į misijos lauką: „Atėjo laikas, kada turime pasakyti: „Štai jie ateina“. Visi turime ruoštis ir kuo vaisingiausiai išnaudoti šiuos dangaus atsiųstus išteklius.“¹⁰

Tai laikas visiems mums aiškiau suvokti savo pareigą spartinant išgelbėjimo darbą. Jei misionierišką narių darbą, atsivertusiųjų išlaikymą, mažiau aktyvių narių aktyvinimą, šventyklos ir šeimos istorijos darbą ir Evangelijos mokymą padarysime neatsiejama savo gyvenimo dalimi, patirsime didį džiaugsmą ir būsime apdovanoti dvasinėmis dovanomis, kurių reikia Bažnyčiai stiprinti 21-ame amžiuje.

Deivido Stoukerio fotoiliustracija.

Džono Luko ir Kodžio Belo fotoiliustracijos