2013
Savo pareigą atlik gerai
spalis 2013


Savo pareigą atlik gerai

Iš Bažnyčios švietimo sistemos vakaronės jauniems suaugusiesiems, vykusios Brigamo Jango universiteto Aidaho skyriuje 2012 m. kovo 4 d. Visą anglišką tekstą galite rasti lds.org/broadcasts/archive/ces-devotionals/2012/01?lang=eng.

Paveikslėlis
Vyresnysis Kventinas L. Kukas

Būkite teisūs. Kurkite šeimą. Raskite deramą pragyvenimo būdą. Tarnaukite savo pašaukime. Ruoškitės susitikti su Dievu.

Prezidentas Deividas O. Makėjus (1873–1970) dažnai pasakodavo, kas jam nutiko, kai jis tarnavo misionieriumi Škotijoje. Trumpą laiką prabuvęs misijoje, jis, ilgėdamasis namų, keletą valandų apžiūrinėjo kraštovaizdį prie Stirlingo pilies. Grįždami su porininku iš pilies, jie ėjo pro pastatą, kuriame virš durų buvo akmuo su išraižyta citata, tradiciškai priskiriama Šekspyrui, skambančia taip: „Kad ir ką darai, savo pareigą atlik gerai.“

Prisimindamas tą potyrį prezidentas Makėjus paaiškino: „Tariau sau, kitaip sakant, Dvasia manyje tarė: „Esi Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys. Be to, čia esi kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus atstovas. Prisiėmei atsakomybę atstovauti Bažnyčiai.“ Tada pagalvojau apie tai, ką veikėme tą rytą. Pamatėme kraštovaizdžius, gavome istorijos pamokų ir informacijos, tai tiesa, ir džiaugiausi tuo. […] Tačiau tai nebuvo misionieriškas darbas. […] Priėmiau tame akmenyje man duotą žinią ir nuo tos akimirkos stengėmės vykdyti savo misionierišką pareigą Škotijoje.“1

Ši žinia buvo tokia svarbi ir taip paveikė Prezidentą Makėjų, kad jis sėmėsi iš jos įkvėpimo visą likusį gyvenimą. Jis apsisprendė kiekvieną pareigą atlikti geriausiai, kaip gali.

Venkite veidmainystės

Kodėl, žinodamas apie jūsų turimą didžiulį potencialą nuveikti daug gero, rūpinuosi jūsų ateitimi? Ką galiu jums patarti? Pirma, kiekvienas iš jūsų patirs didelį spaudimą veidmainiauti – užsidėti kaukę – ir pasirodyti kažkuo, kas iš tikrųjų neatspindi to, kas esate arba kuo norite būti.

Bažnyčios istorijos pradžioje pranašas Džozefas, Ema ir jų vienuolikos mėnesių dvyniai Džozefas ir Džiulija buvo Džonsono ūkyje Hairame, Ohajo valstijoje. Abu vaikai sirgo tymais. Džozefas ir jo mažylis sūnus miegojo ant stumdomos lovos netoli lauko durų.

Tą naktį grupelė vyrų juodai išdažytais veidais įsiveržė pro duris ir nusitempė pranašą laukan, kur jie mušė jį ir apipylė jį bei Sidnį Rigdoną degutu.

Tragiškiausia to antpuolio pasekmė buvo tai, kad mažasis Džozefas, kada jo tėvas buvo ištemptas lauk, nuo naktinio oro stipriai peršalo ir dėl to po kelių dienų mirė.2

Žmonės, dalyvavę pranašo Džozefo Smito ir jo brolio Hairumo nužudyme, buvo išsidažę veidus, kad nuslėptų savo tikrąsias tapatybes.3

Tikiu, kad mūsų laikais, kai būti anonimu lengviau nei bet kada anksčiau, nedėvėti kaukės ir būti „ištikimiems tikėjimui, už kurį kankiniai mirė,“ neįmanoma be tam tikrų svarbių principų.4

Viena veiksmingiausių apsaugų nuo netinkamų sprendimų – nedėvėti anonimiškumo kaukės. Jei kada jausite, kad norite kažką padaryti anonimiškai, prašau, žinokite, kad tai yra rimtas pavojaus ženklas ir vienas iš priešininko būdų pasiekti, kad padarytumėte kažką, ko neturėtumėte daryti.

Šiais laikais yra populiaru slėpti savo tapatybę anonimiškai rašant neapykantos, tulžingumo, netolerantiškumo kupinus atsiliepimus internete. Kai kurie tai vadina karštu šmeižtu.

Apaštalas Paulius rašė:

„Neapsirikite: „Blogos draugijos gadina gerus papročius.

Pabuskite, kaip dera, iš apsvaigimo ir nebedarykite nuodėmių! […] Kai kurie jūsų visiškai nepažįsta Dievo“ (1 Korintiečiams 15:33–34).

Akivaizdu, kad blogos draugijos yra ne tik blogų manierų reikalas. Jei į tai įsitraukia pastarųjų dienų šventieji, jie gali neigiamai paveikti tuos, kurie nepažįsta Dievo ar neturi Gelbėtojo liudijimo.

Interneto naudojimas siekiant įbauginti, sugriauti reputaciją arba apšmeižti asmenį yra smerktinas. Visuomenėje matome, kad žmonės, dėvėdami anonimiškumo kaukes, yra labiau linkę įsitraukti į tokią elgseną, kuri griauna civilizuotą diskusiją. Tai taipogi prieštarauja pagrindiniams principams, kurių mokė Gelbėtojas.

Gelbėtojas paaiškino, kad Jis atėjo ne pasmerkti pasaulio, bet išgelbėti pasaulį. Tada Jis nusakė, ką reiškia pasmerkimas:

„Atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti.

Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų.

Kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve“ (Jono 3:19–21; t. p. žr. 17–18 eil.).

Teisiesiems nereikia dėvėti jų tapatybę slepiančių kaukių.

Veikite pagal savo teisingus įsitikinimus

Jūs veikiate pagal savo teisingus įsitikinimus tada, kai leidžiate laiką tik tiems dalykams, kurie stiprina bei ugdo jūsų charakterį ir padeda jums tapti panašesniems į Kristų. Tikiuosi, kad visi jūs į gyvenimą žiūrite ne kaip į „linksmybes ir žaidimus“, o kaip į laiką pasiruošti susitikti su Dievu (Almos 34:32).

Nuostabų pavyzdį, kaip vykdyti savo misiją ir tinkamai naudoti laiką, parodė vyresnysis L. Tomas Peris, kai baigiantis Antrajam pasauliniam karui jis, kaip Jungtinių Valstijų armijos jūrų pėstininkas, buvo Japonijoje. Vyresnysis Peris papasakojo tai, įrašinėdamas savo ypatingą liudijimą apie Gelbėtoją.

Buvau tarp pirmųjų jūrų pėstininkų, išsilaipinusių Japonijos pakrantėje po taikos sutarties pasirašymo pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Įžengimas į nuniokotą Nagasakio miestą buvo vienas liūdniausių patyrimų mano gyvenime. Didžioji miesto dalis buvo visiškai sunaikinta. Kai kurie žuvusieji dar nebuvo palaidoti. Kaip okupacinė kariuomenė, įkūrėme štabo būstinę ir pradėjome darbuotis.

Situacija buvo labai niūri ir tik nedaugelis mūsų norėjo dirbti papildomai. Nuėjome pas savo padalinio kapelioną ir paprašėme leidimo padėti atstatyti krisčioniškų bažnyčių pastatus. Dėl vyriausybės karo metais įvestų apribojimų šios bažnyčios buvo beveik nustojusios veikti. Jų pastatai buvo stipriai apgadinti. Mūsų grupelė pasisiūlė ne tarnybos metu suremontuoti ir iš naujo nutinkuoti šiuos maldos namus, kad juos vėl būtų galima naudoti krisčioniškoms pamaldoms.

[…] Suradome dvasininkus, kurie negalėjo tarnauti karo metais, ir paraginome juos grįžti į savo sakyklas. Su tais žmonėmis, jiems atgavus laisvę išpažinti krisčioniškus įsitikinimus, patyrėme nuostabių išgyvenimų.

Mums paliekant Nagasakį ir išvykstant namo įvyko tai, ką visuomet prisiminsiu. Mums lipant į traukinį, turėjusį mus nugabenti į laivus, kad galėtume plaukti namo, daugelis kitų jūrų pėstininkų juokėsi iš mūsų. Su jais atsisveikinti buvo atėjusios jų draugės. Jie šaipėsi iš mūsų ir sakė, kad pražiopsojome progą smagiai praleisti laiką Japonijoje. Kad mes tiesiog švaistėme laiką dirbdami ir tinkuodami sienas.

Kaip tik tada, kai jie labiausiai iš mūsų juokėsi, ant nedidelės kalvelės šalia geležinkelio stoties pasirodė apie du šimtus šių nuostabių japonų krisčionių iš mūsų suremontuotų bažnyčių, giedančių „Pirmyn, Kristaus kariai“. Jie nusileido prie mūsų ir apipylė mus dovanomis. Tada jie sustojo į liniją palei geležinkelio bėgius. Traukiniui pajudėjus, mes važiuodami tiesėme savo rankas ir lietėme jų pirštus. Negalėjome kalbėti – jausmai buvo pernelyg stiprūs. Tačiau buvome dėkingi, kad po karo galėjome šalyje bent taip atkurti krisčionybę.“5

Prašau, pagalvokite ir būkite iniciatyvūs rinkdamiesi, kaip panaudosite savo laiką. Kaip galite matyti iš vyresniojo Perio pavyzdžio, kalbu ne apie savo religijos afišavimą ar išorinį tikėjimo demonstravimą. Tai galėtų sukelti keblumų jums ir Bažnyčiai. Kalbu apie tai, kad turite tapti tuo, kuo turėtumėte būti.

Nusistatykite tinkamus tikslus

Mano trečiasis patarimas susijęs su kai kuriais tikslais, kuriuos turėtumėte apsvarstyti. Maždaug tuo pačiu metu, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kai vyresnysis Peris buvo Japonijoje su jūrų pėstininkais, Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas Boidas K. Pakeris tarnavo Japonijoje oro pajėgose.

2004 metais prezidentą Pakerį ir kitus lydėjau į Japoniją. Jis turėjo galimybę pavaikščioti jo mintais takais ir prisiminti kai kuriuos išgyvenimus bei tuo metu priimtus sprendimus. Jam leidus pasidalinsiu su jumis kai kuriomis jo mintimis ir jausmais.

Prezidentas Pakeris papasakojo, ką jis patyrė saloje netoli Okinavos pakrantės. Jis tai laiko savo kalnu tyruose. Jo asmeninis pasiruošimas ir susitikimas su kitais nariais sustiprino jo tikėjimą Evangelijos mokymais. Jam trūko patvirtinimo – tikro žinojimo, kad tai, ką jis jau jautė, buvo tikra.

Prezidento Pakerio biografas aprašo tai, kas nutiko: „Priešingai jo siekiamai patvirtinimo ramybei jis akis į akį susidūrė su karo prieš nekaltuosius pragaru. Ieškodamas vienumos ir laiko pamąstyti, jis vieną dieną užkopė į aukštai virš jūros iškilusią aukštumą. Ten jis rado aptriušusią valstiečio trobelę, stovinčią šalia apleisto saldžiųjų bulvių lauko. Tarp vystančių augalų jis pamatė gulinčius nužudytos motinos ir jos dviejų vaikų kūnus. Tas reginys jį pripildė gilaus liūdesio, sumišusio su meilės jo paties šeimai ir apskritai šeimoms jausmais.“6

Po to jis užėjo į laikiną bunkerį, kur viską apgalvojo, giliai mąstė ir meldėsi. Prisimindamas tą nutikimą Prezidentas Pakeris nusakė tai, ką pavadinčiau patvirtinančiu dvasiniu išgyvenimu. Jis pajuto įkvėpimą, kaip turėtų išnaudoti savo gyvenimą. Jis, žinoma, nenutuokė, kad bus pašauktas į aukštą ir šventą pašaukimą, kurį vykdo dabar. Jis manė, kad nori būti mokytojas, pabrėžiantis Gelbėtojo mokymus. Jis apsisprendė, kad gyvens teisiai.

Tam tikru ypatingu būdu jis pajuto, kad turi rasti teisią žmoną ir kad jie turi auginti didelę šeimą. Tas jaunas kareivis suvokė, kad jo pasirinkta profesija teiks kuklias pajamas, o jo brangiai bendražygei teks turėti tuos pačius prioritetus ir pasiryžti gyventi be tam tikrų materialinių dalykų. Sesuo Dona Paker buvo ir tebėra tobula Prezidento Pakerio bendražygė. Nors niekada neturėjo pakankamai atliekamų pinigų, jie niekada nejuto nepritekliaus. Jie išaugino 10 vaikų, ir tai reikalavo pasiaukojimo. Dabar jie turi 60 vaikaičių ir 80 provaikaičių.

Šį tikrą nutikimą pasakoju jums todėl, kad per dažnai mūsų tikslai remiasi tuo, ką vertina pasaulis. Pagrindiniai dalykai nariams, kurie priėmė gelbstinčias apeigas, iš tiesų yra labai paprasti. Būkite teisūs. Kurkite šeimą. Raskite deramą pragyvenimo būdą. Tarnaukite savo pašaukime. Ruoškitės susitikti su Dievu.

Gelbėtojas mokė, kad „[žmogaus] gyvybė nepriklauso nuo turto“ (Luko 12:15).

Stiprinkite savo šalį ir bendruomenę

Jeigu norite būti tokia karta, kokia turite būti, kartu su savo asmeninėmis savybėmis, bruožais ir sprendimais stiprinkite savo šalį ir bendruomenę. Jūsų karta, kaip didingiausia karta, turės saugoti teisumą ir religinę laisvę. Mūsų turimas judėjiškas-krisčioniškas paveldas yra ne tik brangus, bet ir labai svarbus mūsų Dangiškojo Tėvo planui. Turime išsaugoti jį ateities kartoms. Turime vienytis su gerais žmonėmis, visų tikėjimų išpažinėjais, ypač su tais, kurie jaučiasi atsakingi priešais Dievą už savo elgesį. Tai žmonės, kurie supras patarimą „kad ir ką darai, savo pareigą atlik gerai“. Sėkmingas judėjiškų-krisčioniškų vertybių ir religinės laisvės puoselėjimas pažymės jūsų kartą kaip didžią kartą, kokia ji turi būti.

Dėl tų iššūkių, kurie yra šiandieniniame pasaulyje, Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Kvorumas ypač rūpinasi, kad tinkamai dalyvautumėte tos šalies, kurioje gyvenate, politiniame procese. Bažnyčia politinėje kovoje laikosi neutralumo ir nepalaiko jokių kandidatų ar partijų. Tačiau mes tikimės, kad mūsų nariai uoliai palaikys pasirinktus kandidatus ir partijas, remdamiesi principais, kurie gina teisingą valdžią. Mūsų doktrina yra aiški: „reikėtų stropiai ieškoti sąžiningų ir išmintingų žmonių“ (DS 98:10).

Mes labai pasitikime jumis. Bažnyčios vadovybė nuoširdžiai tiki, kad jūs galite statyti Karalystę geriau nei bet kuri ankstesnė karta. Jums skiriame ne tik savo meilę ir pasitikėjimą, bet taip pat savo maldas ir palaiminimus. Žinome, kad jūsų kartos sėkmė yra svarbi tolesniam Bažnyčios įtvirtinimui ir Karalystės augimui. Meldžiamės, kad savo pareigą atliktumėte gerai, nedėvėdami kaukės, veiktumėte neslėpdami tapatybės, nusistatytumėte tikslus ir stiprintumėte savo šalį ir bendruomenę.

Išnašos

  1. David O. McKay, in Francis M. Gibbons, David O. McKay: Apostle to the World, Prophet of God (1986), p. 45.

  2. Žr. Mark L. Staker, „Remembering Hiram, Ohio“, Ensign, Oct. 2002, p. 32, 35.

  3. Žr. Bažnyčios prezidentų mokymai: Džozefas Smitas (2007), p. 23–24.

  4. „True to the Faith“, Hymns, no. 254.

  5. L. Tom Perry, in „Joy—for Us and Others—Comes by Following the Savior“, http://lds.org/prophets-and-apostles/what-are-prophets-testimonies?lang=eng.

  6. Lucile C. Tate, Boyd K. Packer: A Watchman on the Tower (1995), p. 58–59.

Vyresnysis Kventinas L. Kukas; Kreigo Dimondo nuotrauka; Skoto Deiviso fotoiliustracijos

Vyresnysis L. Tomas Peris gerai atliko savo darbą tarnaudamas Japonijoje.

Vyresniojo L. Tomo Perio nuotrauka © IRI

Prezidentas Boidas K. Pakeris buvo palaimintas dėl to, kad užsibrėžė teisius tikslus.

Prezidento Boido K. Pakerio nuotrauka; kopijuoti draudžiama