Papasakok mums apie savo Bažnyčią
Šona Mūr, Virdžinijos valst., JAV
Kelionės pas brolį metu buvau pasodinta lėktuvo gale, kur sėdi skrydžio palydovai. Toje vietoje sėdynės buvo sustatytos priešpriešiais.
Prisistačiau savo kaimynams ir užsiminiau, kad studijuosiu Brigamo Jango universitete. Prieš mane sėdėjęs žmogus pasakė, kad gera jo dukters draugė neseniai išvyko į misiją. Jo dukra apie Bažnyčia nedaug težinojo, tad jis apie ją beveik nieko nežinojo. Skrydžio palydovė tuojau pat pareiškė, kad ji visai nenorėtų priklausyti „tai bažnyčiai“, nes ji priešiška moterims. Žmogus prasitarė, kad kažką panašaus irgi girdėjęs – kad pastarųjų dienų šventųjų moterims dėmesio skiriama mažiau nei vyrams, kad jos negali turėti kunigystės arba vesti susirinkimų, ir kad Bažnyčioje dominuoja vyrai.
Tada, atsisukęs į mane, jis paklausė: „O ką tu apie tai manai?“ Visi septyni žmonės pasisuko į mane ir laukė.
Širdis pradėjo daužytis. Vaikystėje buvau išmokusi Tikėjimo Teiginius būtent tokiai situacijai, o paauglystėje ir būdama jauna suaugusi narė praktikavausi liudyti apie Džozefo Smito regėjimą ir apie Mormono Knygą. Tačiau neturėjau nė mažiausio supratimo, kaip galėčiau atsakyti į to vyro klausimą. Mintyse pasimeldžiau Dangiškajam Tėvui ir paprašiau Jo vedimo.
O po to pasakiau pačius pirmus man į galvą atėjusius žodžius: „Jūs tiesiog nežinote apie Paramos bendriją.“ Jų veidų išraiškos bylojo, kad jie tikrai nežinojo.
„Kunigija veikia išvien su moterimis, kurių visos yra Paramos bendrijos narės, – paaiškinau aš. – Mes turime Paramos Bendrijos prezidentę moterį, kuri vadovauja Bažnyčios moterų veikloms visame pasaulyje. Tų moterų pareiga yra su švelnumu ir tikra meile rūpintis kitais nariais, o ypač savo šeimomis.“
Mano kaimynai klausėsi susidomėję.
„Gyvename keistais laikais, kuomet kai kurios moterys nori elgtis, mąstyti ir būti kaip vyrai. Tačiau mes tikime, jog Dievas padalina užduotis. Mes tikime, kad moterys turi būti vadovės tarp moterų ir lygiomis teisėmis prisidėti prie vadovavimo savo šeimoje. Vyrai šiais klausimais labai dažnai kreipiasi patarimų į mus. Tai teisinga pusiausvyra. Būtent dėl to mūsų Bažnyčios organizacijos ir mūsų šeimos yra sėkmingos. Ir mes tikrai tikime, kad Viešpatyje nei moteris ką reiškia be vyro, nei vyras be moters (žr. 1 Korintiečiams 11:11). Tikime, kad vieni be kitų esame nepilnaverčiai. Netikime, kad buvome sukurti tam, kad tarpusavyje varžytumės, o tam, kad vienas kitą papildytume.“
Baigusi jaučiau palaimą. Žinojau, kad mano kalbėti žodžiai buvo iš Dvasios. Visiems žmonėms patiko mano paaiškinimas. Tada vyras tarė: „Papasakok mums daugiau apie savo Bažnyčią.“
Taigi, kitas dvi valandas turėjau džiugią progą kalbėti apie Sugrąžinimą, atsakinėti į klausimus ir liudyti apie savo mylimą Evangeliją.