Gyvenkime pagal savo sandoras

Pamaldžiai išnagrinėkite šią medžiagą ir, jei tinka, aptarkite ją su jūsų lankomomis seserimis. Užduokite klausimus, padedančius stiprinti jūsų seseris ir jums pačioms aktyviai dalyvauti Paramos bendrijoje.

Paveikslėlis

Paramos bendrijos ženklas

Tikėjimas, šeima, parama

Per tarnavimą ir viena kitos stiprinimą lankomasis mokymas tampa mūsų mokinystės ir pagarbos savo sandoroms išraiška. Sandora yra šventas ir patvarus pasižadėjimas tarp Dievo ir Jo vaikų. „Kai suvokiame, kad esame sandoros vaikai, žinome, kas esame, ir ko iš mūsų tikisi Dievas, – sakė Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo. – Jo įstatymas įrašomas mūsų širdyse. Jis yra mūsų Dievas, ir mes esame Jo tauta.“¹

Būdamos lankančiomis seserimis, mes galime sustiprinti savo lankomų seserų ryžtą laikytis sudarytų šventų sandorų. Tai darydamos padėsime joms pasiruošti amžinojo gyvenimo palaimoms. „Kiekviena šios Bažnyčios sesuo, su Viešpačiu sudariusi sandoras, turi dievišką įpareigojimą padėti gelbėjant sielas, rodyti pavyzdį pasaulio moterims, stiprinti Sionės namus ir statyti Dievo karalystę“,² – sakė Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo.

Sudarydamos sandoras ir jų laikydamosi tampame įrankiais Dievo rankose. Sugebėsime aiškiai dėstyti savo įsitikinimus ir stiprinti viena kitos tikėjimą Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi.

Iš Raštų

1 Nefio 14:14; Mozijo 5:5–7; 18:8–13; Doktrinos ir Sandorų 42:78; 84:106

Iš mūsų istorijos

1833 m. Pranašui Džozefui Smitui Viešpats apreiškė, kad šventykla yra „visų šventųjų dėkojimo vieta“. Ji yra „mokymo vieta visiems, kurie pašaukti tarnauti įvairiuose pašaukimuose ir pareigybėse; kad jie būtų tobulinami savo tarnystės supratimo, teorijos, principų, doktrinos srityse – visame kame, kas susiję su Dievo karalyste žemėje“ (DS 97:13–14).

XIX a. penkto dešimtmečio pradžioje Navū mieste, Ilinojuje, esančios Paramos bendrijos seserys padėjo viena kitai pasiruošti šventyklos apeigoms. Aukštosios kunigystės apeigose, kurias Navū šventykloje priėmė pastarųjų dienų šventieji, „apsireišk[-ė] dieviškumo galia“ (DS 84:20). „Šventiesiems besilaikant savo sandorų, toji galia juos stiprino ir palaikė per visus būsimų dienų ir metų išbandymus.“³

Šiandien Bažnyčioje ištikimos moterys ir vyrai visame pasaulyje tarnauja šventykloje ir ten sustiprėja per palaimas, kurios gali būti gaunamos tik per šventyklos apeigas.

Navū šventykla Ilinojuje, aut. Skotas Gūdvinas