2012
Seminarija Ekvadoro džiunglėse
2012 m. balandis


Seminarija Ekvadoro džiunglėse

Atokiose džiunglėse seminarija daro didelę įtaką šiems jaunuoliams.

Į rytus nuo Ekvadoro sostinės Kito, už vulkanų ir Andų kalnų, šalies gamtovaizdis greitai pasikeičia ir prasideda Amazonės džiunglės. Ten rasite tankius miškus, vandeningas upes, beždžiones, tukanus ir netgi rožinius delfinus.

Taip pat rasite miestą, kurio pavadinimas Puerto Fransisko de Oreljana. Jis yra labai toli nuo… na, nuo viso kito Ekvadoro. Prieš penkiolika metų tame krašte gyveno santykinai nedaug žmonių, bet, atradus naftos, susikūrė industrija, atsirado darbo ieškančių žmonių ir Bažnyčios narių.

Seminarija mažame skyriuje

Keli jaunuoliai, tokie kaip Oskaras R., jau buvo nariai, kai buvo suformuotas šis Bažnyčios skyrius, bet dauguma yra nauji atsivertusieji. Ir jų širdyse liepsnoja ugnis. Oskaras sako: „Mes esame stiprūs.“

2010 metų rugsėjį, vos metams tepraėjus po sukūrimo, skyrius pradėjo seminarijos programą. Oskaras prisimena: „Kai prieš keletą metų pradėjome rinktis, mūsų tebuvo vos keli žmonės. Aš buvau vienintelis jaunuolis. Bet mes vis augome. Netrukus turėjome 6, po to 10, o dabar netgi daugiau jaunuolių.“

Kadangi kai kurie jaunuoliai mokyklą lankė rytais, o kiti – vakarais, buvo organizuotos dvi seminarijos klasės: viena rinkosi rytais nuo 8 iki 9 valandos, o kita – po pietų nuo 16:30 iki 17:30.

Programoje galbūt dalyvauja nedaug jaunimo, bet tiems, kurie lanko seminarija, ji pakeitė jų gyvenimą.

Kodėl lankyti?

Neseniai atsivertęs Luisas V. sako: „Seminarija man yra didelė palaima. Ji padeda man pasiruošti būti geru misionieriumi. Prisijungęs prie Bažnyčios, susidūriau su daugybe iššūkių ir pagundų, bet pajėgiau išlikti stiprus, kadangi žinau, kad darau tai, kas teisinga.“

Taip mano ne vien Luisas. Ariana J. sako: „Esu Bažnyčios narė dar labai trumpai, bet nuo pat savo krikšto lankau seminariją. Esu laiminga, kad ją lankau, nes išmokstu daug teisingų dalykų apie Jėzaus Kristaus Evangeliją, kurie pripildo mano širdį vilties, o protą – supratimo.“

Seminarijos lankymas Arianai padėjo sustiprėti Evangelijoje. „Man palaima būti šių pamokų dalimi, – sako Ariana. – Jos sustiprina mano dvasią ir padeda pasiruošti, kad kažkurią dieną galėčiau būti gera žmona, mama, vadovė Bažnyčioje ir galbūt nuolatinė misionierė.“

Arianos brolis Gerardas mano taip pat. Jis sako: „Esu dėkingas, nes seminarija tapo svarbia mano gyvenimo dalimi. Ji ruošia mane kada nors tarnauti misijoje. Joje aš sužinojau apie Dievo man paruoštą išgelbėjimo planą. Kiekviena pamoka, kurioje dalyvauju, suteikia vilties, kad galiu paveldėti celestialinę karalystę, ir tikrumo, kad priėmiau Jėzaus Kristaus Evangeliją.“

Kartais seminarijoje Gerardas jaučiasi gana mieguistas. Juk pirmiausia jam reikia nuvesti savo mažąjį broliuką į mokyklą, o tada greitai grįžti namo ir, pasiėmus seserį, kartu eiti į seminariją. Tačiau jis nesiskundžia.

„Visa tai man taip nauja, bet aš pilnas džiaugsmo, – sako Gerardas. – Žinau, kad esu teisingame kelyje, kuris suteiks man galimybę vėl pamatyti mano Dangiškąjį Tėvą. Šį patikinimą man suteikia Šventoji Dvasia. Aš turiu tik stengtis ir atkakliai bei ištvermingai atlikti viską iki galo.“

Nereikia jaudintis!

Volteris A. pradžioje truputį baiminosi seminarijos. Jis pasakoja: „Kai ėjau pirmąjį kartą, jaudinausi, bet, įėjęs į klasę, pasijutau ypatingai, kadangi pajutau meilę, kurią jaučiate studijuodami Raštus. O išėjęs jaučiausi, kad mane sustiprino laimė širdyje, atsiradusi dėl to, ką sužinojau. Seminarija yra viena didžiausių palaimų, kurias Dangiškasis Tėvas paruošė jaunimui.“

„Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia pakeitė mano gyvenimą, – sako Abelis A., kuris taip pat ruošiasi vykti į misiją. – Mokausi apie pranašų mokymus. Myliu Džozefą Smitą. Jis narsiai įvykdė tikrosios Bažnyčios atkūrimą, nepaisydamas visų problemų, kurias tai jam sukėlė. Noriu būti toks pat narsus kaip jis.“

Daugelis jaunuolių turi aukotis, kad galėtų lankyti seminariją. Tai ne visuomet lengva, tačiau Puerto Fransisko de Oreljanos miesto Ekvadore jaunimui seminarija yra viso to verta.

Abelis paaiškina: „Kai galvoju apie veržimąsi pirmyn, kaip sakoma Raštuose, manau, tai reiškia pasirinkti prioritetus gyvenime. Seminarija yra vienas iš svarbių prioritetų. Kaip ji pakeitė mano gyvenimą, taip ji gali tai padaryti ir kitiems jaunuoliams.“

Netgi tolimiausiose Ekvadoro džiunglių vietose Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir jos seminarijos programa jaunimui klesti ir keičia gyvenimus tų, kurie pasirenka leisti jai tai padaryti.

Seminarija stiprina jaunimą, tokius kaip, pvz., šie jaunuoliai iš Ekvadoro, daugelis iš kurių yra neseniai atsivertusieji.

Džošujos J. Perkio nuotraukos