Visuotinė konferencija
    Jūsų didysis nuotykis
    Footnotes
    Theme

    Jūsų didysis nuotykis

    Gelbėtojas kiekvieną dieną mus kviečia palikti savo patogumus bei saugumą ir prisijungti prie Jo mokinystės kelionėje.

    Apie hobitus

    Prieš daugelį metų parašyta mėgstama fantastinė apysaka vaikams prasideda sakiniu: „Giliai po žeme, oloje, gyveno hobitas.“1

    Tai istorija apie Bilbą Beginsą, eilinį ir niekuo neišsiskiriantį hobitą, kuriam pasiūloma nepaprasta galimybė – nuostabus šansas patirti nuotykį ir pažadamas didelis atlygis.

    Problema ta, kad dauguma save gerbiančių hobitų nenori turėti nieko bendro su nuotykiais. Jų gyvenime svarbu tik komfortas. Jie mėgsta valgyti šešis patiekalus per dieną, kai gali jų gauti, ir praleisti dienas savo soduose, keistis pasakomis su svečiais, dainuoti, groti muzikos instrumentais ir mėgautis paprastais gyvenimo džiaugsmais.

    Tačiau, kai Bilbui pasiūloma galimybė patirti didįjį nuotykį, kažkas giliai jo širdyje suvirpa. Jis iš pat pradžių suvokia, kad kelionė bus sunki. Net pavojinga. Netgi yra galimybė, kad jis nebegrįš.

    Ir vis dėlto tas nuotykių kvietimas pasiekė jo širdies gelmes. Todėl tas niekuo neišsiskiriantis hobitas palieka komfortą ir iškeliauja į didįjį nuotykį, kuris ves jį „ten ir atgal“2.

    Jūsų nuotykis

    Galbūt ši istorija suvirpina daugelio širdis todėl, kad tai yra ir mūsų istorija.

    Seniai seniai, dar prieš mums gimstant, nuo prabėgusio laiko aptemusiame ir iš atminties išdilusiame amžiuje, ir mes buvome pakviesti leistis į nuotykį. Jį pasiūlė Dievas, mūsų Dangiškasis Tėvas. Sutikti leistis į šį nuotykį reiškė palikti Jo betarpiško artumo patogumą ir saugumą. Tai reiškė ateiti į žemę nežinomų pavojų ir išmėginimų kupinai gyvenimo kelionei.

    Žinojome, kad ji nebus lengva.

    Tačiau taip pat žinojome, kad įgysime brangius turtus, įskaitant fizinį kūną ir didelių mirtingumo džiaugsmų ir sielvartų patirtį. Išmoksime stengtis, siekti ir grumtis. Išsiaiškinsime tiesas apie Dievą ir save.

    Be abejo, žinojome, kad savo kelyje darysime daug klaidų. Bet taip pat gavome pažadą: dėl didžios Jėzaus Kristaus aukos galėsime būti apvalyti nuo savo prasižengimų, išgryninti ir išvalyti savo dvasioje, ir kažkurią dieną prikelti ir vėl sujungti su mylimais žmonėmis.

    Sužinojome, kaip smarkiai Dievas mus myli. Jis suteikė mums gyvenimą ir nori, kad būtume sėkmingi. Todėl Jis mums paruošė Gelbėtoją. „Tačiau, – sakė mūsų Dangiškasis Tėvas, – tu pats gali pasirinkti, nes tai tau duota.“3

    Kai kurios to mirtingumo nuotykio dalys turbūt kėlė nerimą ir net labai gąsdino Dievo vaikus, nes didelė dalis mūsų dvasinių brolių ir seserų nusprendė sukilti prieš jį.4

    Naudodamiesi valios laisvės dovana ir galia mes nusprendėme, kad potencialas to, ko galėsime išmokti ir kuo galėsime amžinai tapti, yra tikrai vertas rizikos.5

    Todėl, pasikliaudami Dievo ir Jo Mylimojo Sūnaus galia ir pažadais, mes priėmėme tą iššūkį.

    Aš jį priėmiau.

    Jūs taip pat.

    Sutikome palikti saugią pirmąją būseną ir leistis į savo didįjį „ten ir atgal“ nuotykį.

    Kvietimas į nuotykį

    Bet mirtingasis gyvenimas turi būdų, kaip išblaškyti mūsų dėmesį, ar ne? Turime polinkį pamesti iš akių savo didžiosios kelionės tikslą ir vietoj augimo ir vystymosi teikti pirmenybę komfortui ir lengvumui.

    Vis tik giliai širdyje lieka kažkas nepaneigiamo ir alksta aukštesnio ir kilnesnio tikslo. Būtent dėl šio alkio žmones traukia Jėzaus Kristaus Evangelija. Tam tikra prasme sugrąžintoji Evangelija yra pakartotas kvietimas į nuotykį, kurį seniai seniai priėmėme. Gelbėtojas kiekvieną dieną mus kviečia palikti savo patogumus bei saugumą ir prisijungti prie Jo mokinystės kelionėje.

    Šiame kelyje daug posūkių. Yra kalvų, slėnių ir aplinkkelių. Gali pasitaikyti metaforiškų vorų, trolių ir net vienas kitas slibinas. Tačiau, jei liksite kelyje ir pasikliausite Dievu, galiausiai rasite išėjimą į savo šlovingą likimą ir grįšite į savo dangiškuosius namus.

    Tai kaipgi pradėti?

    Labai paprasta!

    Palenkite savo širdį prie Dievo

    Pirmiausia turite pasirinkti palenkti savo širdį prie Dievo. Stenkitės Jį rasti kiekvieną dieną. Mokykitės Jį mylėti. O tada leiskite tai meilei jus įkvėpti mokytis Jo mokymų, juos suprasti ir jais sekti, mokytis laikytis Dievo įsakymų. Sugrąžintoji Jėzaus Kristaus Evangelija mums duodama aiškiu ir paprastu būdu, kad ir vaikas galėtų suprasti. Tačiau Jėzaus Kristaus Evangelijoje yra atsakymai į sudėtingiausius gyvenimo klausimus, ir ji yra tokia didžiulė ir sudėtinga, kad net visą gyvenimą ją studijuodami ir apmąstydami, mes sunkiai suprantame net mažiausiąją dalį.

    Jeigu dvejojate dėl šio nuotykio, nes abejojate savo gebėjimais, atminkite, kad mokinystė nereiškia viską daryti tobulai; ji reiškia viską daryti apgalvotai. Būtent jūsų pasirinkimai, kur kas daugiau nei jūsų gebėjimai, parodo, kas iš tiesų esate.6

    Net kai jums nesiseka, galite, užuot pasidavę, pasirinkti sukaupti drąsą, veržtis pirmyn ir pakilti. Tai yra didysis šios kelionės išbandymas.

    Dievas žino, kad esate netobuli ir kad kartais jums nesiseks. Kai kovojate, Dievas jus myli ne mažiau nei tada, kai triumfuojate.

    Kaip mylintis gimdytojas Jis tik nori, kad jūs ir toliau apgalvotai mėgintumėte. Mokinystė panaši į mokymąsi groti pianinu. Galbūt viskas, ką pradžioje galite pagroti, tai kokia nors vos atpažįstama paprasta melodija. Bet jei ir toliau mokysitės, tos paprastos melodijos vieną dieną pavirs nuostabiomis sonatomis, rapsodijomis ir koncertais.

    Ta diena gali neateiti šiame gyvenime, bet galiausiai ji ateis. Viskas, ko Dievas prašo, – apgalvotai stengtis toliau.

    Su meile tieskite kitiems pagalbos ranką

    Šiame jūsų pasirinktame kelyje yra kai kas įdomaus, beveik paradoksalaus: vienintelis būdas eiti į priekį išgyvenant šį evangelinį nuotykį – tai padėti tobulėti kitiems.

    Padėti kitiems yra mokinystės kelias. Tikėjimas, viltis, meilė, užuojauta ir tarnavimas išgrynina mus kaip mokinius.

    Dėl jūsų pastangų padėti vargšams ir beturčiams, tiesti pagalbos ranką nelaimės ištiktiesiems, jūsų charakteris išvalomas ir ištaurinamas, jūsų dvasia išplečiama ir jūsų žingsniai tampa tvirtesni.

    Bet ši meilė negali eiti drauge su atlygio lūkesčiais. Tai negali būti tarnavimas tikintis pripažinimo, liaupsių ar palankumo.

    Tikri Jėzaus Kristaus mokiniai myli Dievą ir Jo vaikus nelaukdami ko nors mainais. Mylime tuos, kurie mus nuvilia, kurie mūsų nemėgsta. Netgi tuos, kurie šaiposi iš mūsų, užgaulioja ir stengiasi mus įskaudinti.

    Kai savo širdį pripildote tyros Kristaus meilės, jūs nepaliekate vietos pagiežai, smerkimui ir gėdinimui. Laikotės Dievo įsakymų, nes Jį mylite. To proceso metu po truputį panašėjate į Kristų mintimis ir darbais.7 Ar gali būti didingesnis nuotykis nei šis?

    Pasidalykite savo istorija

    Trečias dalykas, kurį stengiamės įvaldyti šioje kelionėje, tai priimti Jėzaus Kristaus vardą ir nesigėdyti, kad esame Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai.

    Neslepiame savo tikėjimo.

    Neužkasame jo.

    Priešingai, kalbamės apie savo kelionę su kitais įprastai ir natūraliai. Taip elgiasi draugai: jie kalbasi apie tai, kas jiems svarbu. Apie tai, kas artima jų širdžiai ir keičia gyvenimą.

    Taip elgiatės jūs. Pasakojate istorijas ir tai, ką patyrėte kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai.

    Kartais jūsų istorijos priverčia žmones juoktis. Kartais jos sugraudina juos iki ašarų. Kartais jos padės žmonėms toliau kantriai, ištvermingai ir drąsiai pasitikti kitą valandą ar kitą dieną ir po truputį artintis prie Dievo.

    Dalykitės savo patirtimi asmeniškai, socialiniuose tinkluose, grupėse – visur.

    Vienas iš paskutinių dalykų, kurį Jėzus pasakė Savo mokiniams, buvo nurodymas eiti per pasaulį ir dalytis istorija apie prisikėlusį Kristų.8 Šiandien ir mes džiugiai priimame tą didį pavedimą.

    Kokia tai šlovinga žinia, kuria turime dalytis: dėl Jėzaus Kristaus kiekvienas vyras, moteris ir vaikas gali saugiai grįžti į savo dangiškuosius namus ir ten gyventi šlovėje ir teisume!

    Yra ir daugiau gerų naujienų, kuriomis verta dalytis.

    Dievas pasirodė žmogui mūsų dienomis! Turime dabar gyvenantį pranašą.

    Norėčiau jums priminti, jog Dievui nereikia, kad „įpirštumėte“ sugrąžintąją Evangeliją ar Jėzaus Kristaus Bažnyčią.

    Jis tiesiog tikisi, kad neslėpsite jos po indu.

    Ir jei žmonės nusprendžia, kad Bažnyčia ne jiems, tai jų sprendimas.

    Tai nereiškia, kad jums nepavyko. Toliau elkitės su jais maloniai. Ir tai nereiškia, kad negalėsite jų pakviesti kitą kartą.

    Skirtumą tarp atsitiktinių socialinių kontaktų ir atjaučiančiai drąsios mokinystės daro kvietimas.

    Mylime ir gerbiame visus Dievo vaikus, nesvarbu, kokia jų padėtis gyvenime, kokia jų rasė ar religija, kokius sprendimus gyvenime jie priima.

    Iš savo pusės pasakysime: „Ateikite ir pamatykite! Patys sužinokite, kaip eidami mokinystės keliu būsite apdovanoti ir pakylėti.“

    Kviečiame žmones „ateiti ir padėti, kai mėginame padaryti pasaulį geresne vieta“.

    Ir sakome: „Ateikite ir pasilikite! Esame jūsų broliai ir seserys. Nesame tobuli. Pasikliauname Dievu ir stengiamės laikytis Jo įsakymų.

    Prisijunkite prie mūsų ir padarysite mus geresnius. O tai darydami ir patys tapsite geresni. Leiskimės į šį nuotykį drauge.“

    Kada man pradėti?

    Pajutęs norą atsiliepti į nuotykių kvietimą, mūsų draugas Bilbas Beginsas nusprendė tą naktį gerai pailsėti, pasimėgauti sočiais pusryčiais ir iš pačio ryto leistis į kelionę.

    Pabudęs Bilbas pastebėjo, kad jo namuose baisi netvarka, ir tai jį beveik atitraukė nuo jo kilnaus plano.

    Bet tada atėjo jo draugas Gendalfas ir paklausė: „Kada gi tu teiksiesi iškeliauti?“9 Kad pavytų draugus, Bilbas turėjo pats nuspręsti, ką daryti.

    Ir taip tas eilinis ir niekuo neišsiskiriantis hobitas išlėkė pro namų duris į nuotykių kelią taip greitai, kad pamiršo savo skrybėlę, lazdelę ir nosinę. Jis net priešpiečius paliko nebaigtus.

    Galbūt čia glūdi pamoka ir mums.

    Jeigu jautėme raginimus prisijungti prie to didžiojo nuotykio gyventi ir dalytis tuo, ką prieš daugybę metų mylintis Dangiškasis Tėvas mums paruošė, užtikrinu jus, šiandien yra ta diena sekti paskui Dievo Sūnų ir mūsų Viešpatį Jo tarnavimo ir mokinystės keliu.

    Galime visą gyvenimą laukti tos akimirkos, kai viskas tobulai susiklostys. Tačiau dabar yra laikas visiškai įsipareigoti ieškoti Dievo, tarnauti kitiems ir dalytis savo patirtimi su kitais.

    Palikite savo skrybėlę, lazdelę, nosinę ir netvarkingus namus.10

    Tiems iš mūsų, kurie jau eina tuo keliu, sakau: sukaupkite drąsą, rodykite užuojautą, pasitikėkite ir tęskite kelionę!

    Tiems, kurie paliko kelią, sakau: sugrįžkite, vėl prisijunkite prie mūsų, padarykite mus stipresnius.

    O tiems, kurie dar nepradėjo: kam atidėlioti? Jei norite patirti šios didžios dvasinės kelionės stebuklus, ženkite pirmą žingsnį į savo didįjį nuotykį! Kalbėkitės su misionieriais. Kalbėkitės su savo draugais pastarųjų dienų šventaisiais. Kalbėkitės su jais apie šį nuostabų darbą ir stebuklą.11

    Metas pradėti!

    Ateikite, prisijunkite prie mūsų!

    Jei jaučiate, kad jūsų gyvenimas galėtų būti prasmingesnis, turėti aukštesnį tikslą, stipresnius šeimos saitus ir artimesnį ryšį su Dievu, ateikite, prisijunkite prie mūsų.

    Jei ieškote žmonių, kurie pluša, kad taptų kaip galima geresni, padeda stokojantiems ir daro šį pasaulį geresne vieta, ateikite, prisijunkite prie mūsų.

    Ateikite ir pamatykite, kokia yra ši nuostabi, stebuklinga ir nuotykių kupina kelionė.

    Keliaudami jūs pažinsite save.

    Rasite prasmę.

    Pažinsite Dievą.

    Rasite pačią šlovingiausią ir nuotykingiausią gyvenimo kelionę.

    Tai liudiju mūsų Išpirkėjo ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus vardu, amen.