Visuotinė konferencija
    Sandoros moterys Dievo bendradarbės
    Footnotes
    Theme

    Sandoros moterys Dievo bendradarbės

    Tapdamos sandoros moterimis, bendradarbiaujančiomis su Dievu, – būtent taip didžios ir geros Dievo dukterys visada puoselėjo, vadovavo ir tarnavo.

    Esu dėkingas už palaimą kalbėti jums, sandorą sudariusioms Dievo dukterims. Šį vakarą mano tikslas padrąsinti jus didžioje tarnystėje, į kurią esate pašauktos. Taip, kiekviena mano balsą girdinti Dievo dukra gavo pašaukimą iš Viešpaties Jėzaus Kristaus.

    Jūsų pašaukimas prasidėjo tada, kai atėjote į mirtingąjį gyvenimą, toje vietoje ir tuo laiku, kuriuos jums parinko Dievas, tobulai jus pažįstantis ir mylintis kaip Savo dukterį. Dvasių pasaulyje Jis jus pažinojo, mokė ir parinko žemėje vietą, kurioje turėjote galimybę – gana retą pasaulio istorijoje – būti pakviesta į krikštyklą. Ten jūs išgirdote šiuos pašaukto Jėzaus Kristaus tarno ištartus žodžius: „Jėzaus Kristaus pavedimu, aš krikštiju tave Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu. Amen.“1

    Išbridusi iš vandens jūs priėmėte kitą pašaukimą tarnauti. Kaip nauja sandorą sudariusi Dievo dukra, pasižadėjote ir buvote paskirta į Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią, kurios nare tada buvote patvirtinta. Sudarėte sandorą su Dievu priimti Jėzaus Kristaus vardą, laikytis Jo įsakymų ir Jam tarnauti.

    Kiekvienam, kuris sudaro šias sandoras, Viešpaties paskirta tarnystė tobulai tiks. Tačiau visi sandorą sudarę Dievo dukterys ir sūnūs turi vieną svarbų ir džiaugsmingą pašaukimą. Tai – už Jį tarnauti kitiems.

    Kalbėdamas seserims prezidentas Raselas M. Nelsonas nuostabiai apibendrino tą jums skirtą Viešpaties kvietimą prisijungti prie Jo dirbant Jo darbą. „Viešpats sakė: „Mano darbas ir mano šlovė [yra] įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.“(Mozės 1:39) Tad Jo atsidavusi dukra iš tikrųjų galėtų pasakyti: „Mano darbas ir mano šlovė padėti mano mylimiesiems pasiekti tą dangišką tikslą.“

    Padėti kitam žmogui pasiekti savo celestialinį potencialą yra moters dieviškos misijos dalis. Būdama motina, mokytoja ar puoselėjanti šventoji ji formuoja gyvąjį molį suteikdama jam savo vilčių formą. Bendradarbiaujant su Dievu, jos dieviškoji misija yra padėti dvasioms gyventi ir sieloms būti pakylėtoms. Tai yra jos sukūrimo saikas. Tai taurina, ugdo ir išaukština.“2

    Negalite žinoti, kada ar kiek ilgai jūsų asmeninė misija bus sutelkta į tarnavimą atliekant motinos, vadovės ar tarnaujančiosios sesers pašaukimus. Viešpats iš meilės neleidžia mums rinktis mūsų pavedimų laiko, trukmės ar jų eiliškumo. Vis dėlto iš Raštų ir dabartinių pranašų žinote, kad visi šie pavedimai šiame arba kitame gyvenime bus duoti kiekvienai Dievo dukrai. Ir visi jie yra paruošimas amžinajam gyvenimui mylinčiose šeimose – didžiausiai iš visų Dievo dovanų.3

    Jums būtų išmintinga skirti visas pastangas ruošiantis tam dabar ir turint omenyje galutinį tikslą. Užduotį supaprastina tai, kad visiems šiems pavedimams dažniausiai reikia tokio paties pasiruošimo.

    Pradėkime nuo pavedimo būti tarnaujančiąja seserimi. Nesvarbu, ar šį pavedimą gavote būdama dešimtmetė dukra šeimoje, kurioje mirė tėvas, ar būdama Paramos bendrijos prezidentė miestelyje, kurį neseniai nusiaubė gaisras, ar būdama ligoninėje ir gydama po operacijos, – jūs turite progą įvykdyti savo iš Viešpaties gautą pašaukimą būti Jo tarnaujančiąja dukterimi.

    Šie tarnavimo pavedimai, regis, labai skirtingi. Tačiau visi jie reikalauja galingos, mylinčios širdies paruošimo, bebaimio tikėjimo, kad Viešpats neduoda jokio įsakymo neparuošdamas kelio, ir troškimo eiti ir padaryti tai už Jį.4

    Kadangi buvo pasiruošusi, ta dešimtmetė dukrelė apkabino našlę motiną ir meldėsi, kad žinotų, kaip padėti savo šeimai. Ji ir toliau meldžiasi.

    Paramos bendrijos prezidentė pasiruošė tarnauti dar prieš tuos nelauktus gaisrus jos rajone. Ji pažino žmones ir juos pamilo. Jos tikėjimas Jėzumi Kristumi bėgant metams išaugo jai gaunant atsakymus į savo maldas Viešpačiui su prašymais padėti jai nedidelėse tarnystėse už Jį. Dėl ilgalaikio pasiruošimo ji buvo pasirengusi ir entuziastingai organizavo seseris tarnauti nelaimės ištiktoms šeimoms.

    Po operacijos ligoninėje sveikstanti sesuo buvo pasiruošusi tarnauti kitiems pacientams. Ji visą gyvenimą už Viešpatį patarnaudavo kiekvienam nepažįstamajam tarsi savo kaimynui ar draugui. Pajutusi širdyje kvietimą tarnauti toje ligoninėje, ji patarnaudavo kitiems taip drąsiai ir su tokia meile, jog kiti pacientai ėmė norėti, kad ji sveiktų ne taip greitai.

    Kaip ruošiatės tarnauti, lygiai taip galite ir turite ruoštis savo pašaukimui būti Viešpaties įgaliota vadove, kai tas pašaukimas ateis. Kad be baimės vestumėte žmones ir mokytumėte Viešpaties žodžio, jums prireiks karšta meile Raštams paremto tikėjimo Jėzumi Kristumi. Tada būsite pasiruošusios, kad Šventoji Dvasia būtų jūsų nuolatinė bendražygė. Noriai ištarsite „aš“, kai jūsų patarėja Merginų organizacijos prezidentūroje su panika balse pasakys: „Šiandien sesuo Alvarez serga. Kas ves jos pamoką?“

    Tai nuostabiai dienai, kai Viešpats suteiks jums pavedimą būti motina, reikia daugmaž panašaus pasiruošimo. Tačiau tam jums prireiks dar karščiau mylinčios širdies, nei reikėjo anksčiau. Prireiks tiek tikėjimo Jėzumi Kristumi, kiek anksčiau niekada nebuvo jūsų širdyje. Ir prireiks gebėjimo išmelsti tiek Šventosios Dvasios įtakos, nurodymų ir paguodos, kiek niekada nemanėte, kad yra įmanoma.

    Galėtumėte pagrįstai paklausti, kaip bet kokio amžiaus vyras gali žinoti, ko reikia motinoms. Tai labai geras klausimas. Vyrai visko žinoti negali, bet mes galime gauti gerų pamokų per apreiškimą iš Dievo. Ir dar galime daug ką sužinoti stebėdami, kai naudojamės proga siekti Dvasios pagalbos, kad suprastume tai, ką pastebime.

    Stebiu Keitlin Džonson Airing tuos 57-erius metus, kuriuos esame susituokę. Ji keturių berniukų ir dviejų mergaičių motina. Iki šios dienos ji yra priėmusi kvietimą skleisti puoselėjančią įtaką daugiau nei šimtui tiesioginių šeimos narių ir dar šimtams kitų, kuriuos ji įvaikino savo motiniškoje širdyje.

    Atmenate prezidento Nelsono tobulą moters dieviškos misijos, įskaitant ir motinystės misiją, apibūdinimą: „Būdama motina, mokytoja ar puoselėjanti šventoji ji formuoja gyvąjį molį suteikdama jam savo vilčių formą. Bendradarbiaujant su Dievu, jos dieviškoji misija yra padėti dvasioms gyventi ir sieloms būti pakylėtoms. Tai yra jos sukūrimo saikas.“5

    Tiek, kiek galiu įžvelgti, mano žmona Keitlin laikosi to mūsų Tėvo dukroms duoto pavedimo. Man atrodo, kad svarbiausi yra žodžiai „ji formuoja gyvąjį molį suteikdama jam savo vilčių formą […] bendradarbiau[dama] su Dievu.“ Ji nevertė. Ji formavo. Ir ji turėjo savo vilčių modelį, pagal kurį mėgino formuoti tuos, kuriuos mylėjo ir puoselėjo. Metai po metų pamaldžiai stebėdamas mačiau, kad jos modelis yra Jėzaus Kristaus Evangelija.

    Tapdamos sandoros moterimis, bendradarbiaujančiomis su Dievu, – būtent taip didžios ir geros Dievo dukterys visada puoselėjo, vadovavo ir rūpinosi, tarnaudamos visais tais būdais ir tose vietose, kurias Jis joms paruošė. Pažadu, kad patirsite džiaugsmą kelionėje į savo dangiškuosius namus, jei grįšite pas Jį kaip sandoros besilaikančios Dievo dukterys.

    Liudiju, kad Dievas Tėvas gyvas ir jus myli. Jis atsakys į jūsų maldas. Jo Mylimasis Sūnus visais atžvilgiais veda Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią. Prezidentas Raselas M. Nelsonas yra Jo dabartinis pranašas. O Džozefas Smitas giraitėje Palmyroje, Niujorko valstijoje, matė Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų ir su Jais kalbėjo. Žinau, kad tai tiesa. Taip pat liudiju, kad Jėzus Kristus yra mūsų Gelbėtojas; Jis myli jus. Per Jo apmokėjimą galite būti apvalytos ir pakylėtos iki aukštų ir šventų pašaukimų, kurie laukia jūsų. Tai liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.