„Išrinkti nešti liudijimą apie mano vardą“
Vyresnysis Deividas A. Bednaris
Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo
Nuostabu turėti dvasiškai brandžių ir išmintingų vyresnio amžiaus vyrų, einančių aukštesnes vadovaujamas atstatytosios Jėzaus Kristaus Bažnyčios pareigas.
1996 metais prezidentas Gordonas B. Hinklis pasirodė nacionalinės televizijos žinių laidoje 60 minučių. Maikas Volesas, patyręs ir atkaklus žurnalistas, prezidento Hinklio klausinėjo įvairių dalykų.
Jų pokalbiui einant į pabaigą, ponas Volesas pastebėjo: „Yra sakančių, kad „tai gerontokratija. Šiai bažnyčiai vadovauja seniai.“
Prezidentas Hinklis linksmai ir nesidrovėdamas atsakė: „Argi nenuostabu turėti brandžius ir išmintingus vadovus, kurių nenešioja visokių mokymų vėjai?“ (1996 m. balandžio 7 d. transliacija.)
Mano tikslas yra paaiškinti, kodėl nuostabu, kad šios atkurtos Jėzaus Kristaus Bažnyčios vadovaujamas pareigas eina vyresni, dvasiškai brandūs ir išmintingi vyrai, ir kodėl turėtume klausytis ir išgirsti (žr. Mozijo 2:9) mokymus tų vyrų, kuriuos Viešpats išsirinko „nešti liudijimą apie [Jo] vardą […] tarp visų tautų, giminių, liežuvių ir liaudžių“ (DS 112:1).
Meldžiu, kad Šventoji Dvasia pamokytų mus visus, apmąstančius šią svarbią temą.
Gyvenimo pamoka
Šia tema kalbėsiu iš aiškiai išskirtinės perspektyvos. Paskutinius 11 metų buvau jauniausias Dvylikos narys, kalbant apie mano amžių. Man ten tarnaujant, vidutinis Pirmojoje Prezidentūroje ir Dvylikos Apaštalų Kvorume tarnaujančių vyrų amžius buvo 77 metai – didžiausias apaštalų amžiaus vidurkis per šio Evangelijos laikotarpio 11-os metų intervalą.
Esu palaimintas kolektyvine mano kvorumo kolegų apaštališka, asmenine ir profesine patirtimi bei įžvalgomis. Pavyzdys iš mano bendravimo su vyresniuoju Robertu D. Heilsu išryškina, kokias turėjau nepaprastas progas mokytis iš šių vadovų ir kartu su jais tarnauti.
Prieš kelerius metus vieną sekmadienio popietę leidau namuose pas vyresnįjį Heilsą, kuris sveiko po rimtos ligos. Kalbėjomės apie savo šeimas, savo pareigas kvorume ir apie svarbius potyrius.
Per pokalbį paklausiau vyresniojo Heilso: „Buvai geras vyras, tėvas, atletas, pilotas, verslo ir Bažnyčios vadovas. Kokių pamokų išmokai sendamas ir senkant fiziniam pajėgumui?“
Vyresnysis Heilsas trumpai pamąstė ir atsakė: „Kai negali daryti to, ką visada darydavai, darai tik tai, kas svarbiausia.“
Buvau priblokštas jo atsakymo paprastumo ir išsamumo. Mano mylimas apaštališkas kolega su manimi pasidalijo gyvenimiška pamoka, išmokta per sunkius fizinės kančios išmėginimus bei dvasinius ieškojimus.
Žmonių ribotumas ir trapumas
Tiesą sakant, dėl senėjimo atsirandantis ribotumas gali tapti nepaprastais dvasinio mokymosi ir įžvalgos šaltiniais. Tie patys veiksniai, kurie daugumos įsitikinimu riboja šių tarnų veiksmingumą, gali tapti jų didžiausiomis stiprybėmis. Fiziniai ribotumai gali išplėsti viziją. Ištvermės ribotumas gali sustatyti prioritetus. Negalėjimas daryti daug darbų dėmesį sutelkia į kelis pačius svarbiausius dalykus.
Kai kurie žmonės mano, kad Bažnyčiai reikalingi jaunesni, energingesni vadovai, galintys veismingai spręsti šiuolaikinio pasaulio iššūkius. Bet kad įvykdytų Savo tikslus Viešpats nesinaudoja šiuolaikinėmis vadovavimo filosofijomis ir praktikomis (žr. Izaijo 55:8–9). Tad galime tikėtis, kad prezidentu ir kitais vyriausiais vadovais Bažnyčioje bus vyresni ir dvasiškai brandesni vyrai.
Viešpaties apreikštas vadovavimo Jo Bažnyčiai per tarybas modelis iš anksto numato ir sumažina žmogiško trapumo poveikį. Įdomu, kad žemiški šių vyrų ribotumai iš tikrųjų patvirtina tai, jog jų ir per juos gaunamų apreiškimų šaltinis yra dieviškas. Tikrai, šiuos vyrus Dievas pašaukia per pranašystę (žr. Tikėjimo Teiginių 1:5).
Paruošimo modelis
Žvelgdamas į Brolius pastebėjau bent vieną priežastį, kodėl Viešpats nori, kad vyresni, brandesni ir išmintingesni vyrai eitų vadovaujamas Bažnyčios pareigas. Šie vyrai ilgą laiką buvo mokomi Viešpaties, kuriam jie atstovauja, kuriam tarnauja ir kurį myli. Jie išmoko suprasti dievišką Šventosios Dvasios kalbą ir kaip Viešpats duoda apreiškimus. Šie paprasti vyrai praėjo patį nepaprasčiausią ugdymo procesą, kuris užaštrino jų dvasinį regėjimą, praplėtė jų įžvalgą, sukėlė meilę visų tautų žmonėms, gyvenantiems įvairiausiomis aplinkybėmis, ir patvirtino Sugrąžinimo realumą.
Ne kartą mačiau, kad rimtų fizinių problemų kamuojami Broliai vis tiek stengiasi stropiai vykdyti ir išaukštinti savo pareigas. Šie vyrai neišvengia suspaudimų. Tikriau sakant, jie yra laiminami ir stiprinami taip, kad vienu metu gali ir entuziastingai žengti pirmyn, ir kęsti suspaudimą.
Tarnaudamas su šiais Viešpaties atstovais supratau, kad didžiausias jų troškimas yra įžvelgti ir vykdyti mūsų Dangiškojo Tėvo ir Jo Mylimojo Sūnaus valią. Kai kartu tariamės, gaunamo įkvėpimo ir priimamų sprendimų atspindimos šviesos ir tiesos laipsnis yra daug aukštesnis už žmogišką protą, samprotavimus ir patyrimus. Kai vieningai darbuojamės spręsdami gluminančias problemas, mūsų kolektyvinį klausimo supratimą nuostabiais būdais praplečia Šventosios Dvasios galia.
Esu palaimintas, kad kasdien matau šių vadovų asmeninius išskirtinumus, galimybes ir kilnius bruožus. Kai kurie žmonės teigia, kad žmogiškosios šių Brolių ydos kelia rūpesčių ir slopina tikėjimą. Mane tie netobulumai padrąsina ir sustiprina tikėjimą.
Papildoma pamoka
Dabar esu matęs šešis savo Brolius, fizine mirtimi iškeliavusius į dvasių pasaulį vykdyti naujų pareigų: prezidentą Džeimsą E. Faustą, prezidentą Gordoną B. Hinklį, vyresnįjį Džozefą B. Virtliną, vyresnįjį L. Tomą Perį, prezidentą Boidą K. Pakerį ir vyresnįjį Ričardą G. Skotą.
Šie narsūs Broliai „visą savo sielą“ (Omnio 1:26) pašventė tam, kad visam pasauliui liudytų Jėzaus Kristaus vardą. Jų mokymų visuma yra neįkainojama.
Savo paskutiniais žemiškos tarnystės metais su mumis jie dalijosi galingais dvasiniais apibendrinimais pamokų, kurias išmoko per atsidavusią dešimtmečius trukusią tarnystę. Kai nekurie manė, jog jie mažai ką turi ką duoti, šie vadovai dalinosi vertingomis tiesomis.
Prisiminkite, kokius didingus paskutinius savo mokymus išsakė pranašai Raštuose. Pavyzdžiui, savo metraštį Nefis užbaigė tokiais žodžiais: „Nes taip Viešpats įsakė man, ir aš turiu paklusti“ (2 Nefio 33:15).
Gyvenimui einant į pabaigą Jokūbas įspėjo:
„Atgailaukite ir įeikite pro ankštus vartus ir toliau eikite tuo keliu, kuris yra siauras, kol įgysite amžinąjį gyvenimą.
O, būkite išmintingi; ką dar begaliu pasakyti?“ (Jokūbo knygos 6:11–12.)
Moronis plokštelių ruošimo darbą baigė viltingu Prisikėlimo laukimu: „Netrukus aš eisiu ilsėtis Dievo rojuje, kol mano dvasia ir kūnas vėl susijungs ir aš būsiu oru pergalingai atvestas susitikti su jumis prieš maloningąją didžiojo Jehovos, Amžinojo tiek gyvųjų, tiek ir mirusiųjų Teisėjo pertvarą“ (Moronio 10:34).
Jūs ir aš esame palaiminti, kad galime mokytis iš pastarųjų dienų pranašų ir apaštalų paskutinių mokymų ir liudijimų. Šiandien skamba ne Nefio, Jokūbo ar Moronio, bet prezidento Fausto, prezidento Hinklio, vyresniojo Virtlino, vyresniojo Perio, prezidento Pakerio ir vyresniojo Skoto vardai.
Nesakau, kad būtent paskutiniai šių mylimų vyrų tarnystės mokymai yra patys vertingiausi ir svarbiausi. Tačiau jų dvasinio pažinimo ir gyvenimiškos patirties visuma leido šiems vyrams amžinąsias tiesas pabrėžti su absoliučiu autentiškumu ir didžiule skvarbia galia.
2007 m. balandį, savo paskutinėje visuotinės konferencijos kalboje, prezidentas Faustas pareiškė:
„Per Apmokėjimą Gelbėtojas visiems mums suteikė brangią ramybę, bet ją patirti galėsime tik tuomet, kai pasiryšime išmesti neigiamus pykčio, pagiežos ir keršto jausmus. […]
Atminkime, jog turime atleisti, kad mums būtų atleista. […] Visa širdimi ir siela tikiu gydančia galia, ateinančia mums sekant Gelbėtojo patarimu „atleisti visiems žmonėms“ [ DS 64:10 ]“ („Gydanti atleidimo galia“,
Ši prezidento Fausto žinia – tai galinga gyvenimiška pamoka vyro, kurį myliu ir kuris buvo vienas atlaidžiausių mano pažįstamų žmonių.
2007 metų spalį, savo paskutinėje visuotinėje konferencijoje, prezidentas Hinklis liudijo: „Aš patvirtinu savo liudijimą apie pranašo Džozefo pašaukimą, apie jo darbus, apie tai, kad savo liudijimą jis užantspaudavo savo krauju kaip kankinys už amžinąją tiesą. […] Jums ir man tereikia atsakyti į paprastą klausimą: ar pirmasis regėjimas ir po jo sekę įvykiai yra tiesa? Šiuo klausimu pagrįstas visos Bažnyčios tikrumas. Jei tai tiesa, – o aš liudiju, kad tai tiesa, – tada mūsų vykdomas darbas yra pats svarbiausias darbas žemėje“ („Akmuo, atkirstas nuo kalno“,
Prezidento Hinklio liudijimas – tai galinga gyvenimiška pamoka vyro, kurį myliu ir kuris, žinau, buvo Dievo pranašas.
Vyresnysis Virtlinas savo paskutinę visuotinės konferencijos žinią pasakė 2008 m. spalį.
„Vis dar prisimenu, ką [mano mama] man patarė tą seniai praėjusią dieną, kai mano komanda pralaimėjo amerikietiško futbolo rungtynes: „Priimk, kas turi įvykti, ir pamilk tai.“
[…] Teisingai naudojamas pasipriešinimas gali būti palaiminimas mūsų gyvenime. […]
Mokydamiesi linksmai žiūrėti į gyvenimą, siekdami to, kas amžina, suprasdami atlygio principą ir sudėdami viltis į Dangiškąjį Tėvą galime ištverti negandas ir išmėginimus. Mes galime pasakyti kaip mano motina: „Priimk, kas turi įvykti, ir pamilk tai.“ („Priimk, kas turi įvykti, ir pamilk tai“,
Vyresniojo Virtlino žinia – tai galinga gyvenimiška pamoka vyro, kurį myliu ir kuris buvo gyvas liudijimas to, kaip per tikėjimą Gelbėtoju įveikti sunkumus.
Vyresnysis Peris prie šios sakyklos stovėjo dar prieš pusmetį. Tuomet net nepagalvojome, kad jo liudijimas visuotinėje konferencijoje bus paskutinis.
„Leiskite man užbaigti savo liudijimu (o devyni dešimtmečiai, kuriuos pragyvenau šioje žemėje, leidžia man tai sakyti), kad juo senesnis tampu, tuo geriau suvokiu, kad šeima yra gyvenimo šerdis ir amžinosios laimės raktas.
Dėkoju savo žmonai, savo vaikams, savo anūkams, savo proanūkiams ir […] giminaičiams, kurių dėka mano gyvenimas toks turiningas ir, taip, būtent amžinas. Apie šią amžiną tiesą kuo stipriausiai ir švenčiausiai liudiju“ („Kodėl santuoka ir šeima svarbios visame pasaulyje?“,
Vyresniojo Perio žinia – tai galinga gyvenimiška pamoka vyro, kurį myliu ir kuris per savo turtingą patirtį suprato esminį ryšį tarp šeimos ir amžinosios laimės.
Prezidentas Pakeris prieš šešis mėnesius vykusioje visuotinėje konferencijoje pabrėžė Tėvo laimės planą, Gelbėtojo Apmokėjimą ir amžinąsias šeimas:
„Liudiju, kad Jėzus yra Kristus ir gyvojo Dievo Sūnus. Jis vadovauja Bažnyčiai. Per Jo Apmokėjimą ir kunigystės galią mirtingajame gyvenime pradėtos šeimos gali likti kartu per amžius. […]
Jaučiu didelį dėkingumą už […] Apmokėjimą, kuris gali nuplauti kiekvieną nuodėmę, kad ir kokia sunki, ilga, kad ir kiek kartų kartota ji buvo. Apmokėjimas gali jums vėl leisti judėti pirmyn, švariems ir vertiems“ („Laimės planas“,
Paskutinė prezidento Pakerio žinia – tai gyvenimiška pamoka vyro, kurį myliu ir kuris pabrėžtinai kelis kartus pareiškė, jog „galutinis visos Bažnyčios veiklos tikslas yra matyti, kad vyras, žmona ir jų vaikai yra laimingi namuose ir užantspauduoti amžinybei“ („Laimės planas“,
Vyresnysis Skotas savo paskutinėje visuotinės konferencijos kalboje 2014 m. spalį pareiškė: „Į mirtingąjį gyvenimą atėjome būtent tam, kad augtume per išbandymus ir išmėginimus. Sunkumai padeda mums tapti panašesniems į mūsų Tėvą danguje, o Jėzaus Kristaus Apmokėjimas padeda ištverti tuos sunkumus. Liudiju, kad aktyviai eidami pas Jį galėsime ištverti visas pagundas, širdgėlas ir iškilusius sunkumus“ („Vadovavimąsi tikėjimu padarykite svarbiausiu savo prioritetu“, ).
Vyresniojo Skoto žinia yra galinga gyvenimiška pamoka vyro, kurį myliu ir kuris yra mylimas ypatingas Kristaus vardo liudytojas visame pasaulyje (žr. DS 107:23).
Pažadas ir liudijimas
Gelbėtojas pareiškė: „Ar mano paties balsu, ar mano tarnų balsu – tai tas pat“ (DS 1:38). Tad įsiklausykime ir išgirskime įgaliotųjų Viešpaties atstovų mokomas amžinąsias tiesas. Aš pažadu, kad tai darydami sutvirtinsime savo tikėjimą Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi bei būsime dvasiškai vedami ir saugomi konkrečiomis mūsų aplinkybėmis ir pagal mūsų poreikius.
Iš visos sielos liudiju, kad prisikėlęs ir gyvas Kristus Savo atkurtosios Bažnyčios reikalams vadovauja per Savo tarnus, išrinktus liudyti Jo vardą. Apie tai liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.