Santuoka. Žiūrėkite ir mokykitės
Vyresnysis L. Vitnis Kleitonas
Iš Septyniasdešimčių prezidentūros
Viešpaties pažadai galioja visiems tiems, kurie gyvenimo kelyje eina taku, vedančiu į laimingus, šventus santuokos ryšius.
Prieš kelerius metus vieną vakarą kartu su žmona vakarieniavome namie pas vieną mūsų sūnų, jo žmoną ir vaikus. Tai buvo įprastas šeimos su mažais vaikais vakaras: buvo daug triukšmo ir dar daugiau linksmybių. Po vakarienės mūsų keturmetė anūkė Ana ir aš tebesėdėjome prie stalo. Suvokusi, kad visas mano dėmesys nukreiptas į ją, ji atsistojo ant priešais mane esančio suolo ir įsmeigė į mane akis. Įsitikinusi, kad žiūriu į ją, ji iškilmingai man paliepė: „Žiūrėk ir mokykis.“ Tuomet ji pradėjo šokti ir dainuoti.
Anos paliepimas „žiūrėk ir mokykis“ buvo išmintis iš kūdikio lūpų. Kiek daug galime išmokti žiūrėdami ir apmąstydami tai, ką matėme ir jautėme. Turint tai omeny, leiskite su jumis pasidalinti keliais principais, kuriuos pastebėjau žiūrėdamas į nuostabias, tvirtas šeimas bei mokydamasis iš jų. Šių principų dėka santuoka tampa stipri, visavertė ir atitinka dangiškuosius principus. Kviečiu jus žiūrėti ir mokytis su manimi.
Visų pirma, pastebėjau, kad laimingiausios santuokos yra tos, kuriose vyras ir žmona laiko savo santykius neįkainojamu perlu, brangiausiu lobiu. Abu palieka tėvą ir motiną ir drauge išvyksta kurti amžinai klestėsiančią santuoką. Jiedu supranta, kad eina Dievo paskirtu keliu. Jiedu žino, kad jokie kiti santykiai neatneš tiek daug džiaugsmo, nesukurs tiek daug gėrio ir nepadės taip gerai asmeniškai tobulėti. Žiūrėkite ir mokykitės: geriausi santuokos partneriai laiko savo santuoką neįkainojama.
Toliau, tikėjimas. Klestinčios amžinos santuokos pagrindas yra tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir tvirtas Jo mokymų laikymasis.1 Pastebėjau, kad poros, kurioms pavyko turėti neįkainojamą santuoką, žengia tikėjimo keliu: jos kiekvieną savaitę lankosi sakramento ir kituose susirinkimuose, rengia šeimos namų vakarą, meldžiasi bei studijuoja Raštus tiek su šeima, tiek asmeniškai ir sąžiningai moka dešimtinę. Jų bendras siekis yra būti paklusniems ir geriems. Jie nemano, kad įstatymai yra tarsi švediškas stalas, kuriame galima pasirinkti ir turėti tik tai, kas maloniausia.
Tikėjimas yra visų santuoką stiprinančių dorybių pagrindas. Tikėjimo stiprinimas stiprina santuoką. Laikantis įsakymų auga tikėjimas, kartu su juo ir harmonija bei džiaugsmas santuokoje. Taigi įsakymų laikymasis yra tvirtos amžinos santuokos esmė. Žiūrėkite ir mokykitės: tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi yra laimingos amžinos santuokos pagrindas.
Trečia, atgaila. Išmokau, kad laimingoje santuokoje taikoma atgailos dovana. Tai yra pagrindinis gerų santuokinių santykių bruožas. Sutuoktiniai, kurie nuolatos sąžiningai atlieka savianalizę ir nedelsdami žengia atgailos bei keitimosi keliu, turi tarsi ypatingu tepalu išgydytas klestinčias šeimas. Atgaila padeda atkurti ir palaikyti harmoniją bei taiką.
Nuolankumas yra atgailos esmė. Nuolankumas yra altruizmas, o ne egoizmas. Jis nereikalauja, kad būtų jo valia, ir nekalba taip, tarsi būtų geresnis. Nuolankumas verčiau atsakys švelniai2 ir klausys geranoriškai, idant suprastų, o ne teisintųsi. Nuolankumas supranta, kad niekas negali pakeisti kito, tačiau tikėdami, stengdamiesi ir Dievo padedami mes galime patirti didžią savo širdies permainą.3 Patyrę didžią širdies permainą su kitais, ypač su savo sutuoktiniu, elgsimės romiai.4 Nuolankumas reiškia, kad abu, tiek vyras, tiek žmona stengiasi vienas kitą palaiminti bei pakylėti, vienas kitam padėti, ir daro tai, kai kaskart rinkdamiesi paiso vienas kito. Žiūrėkite ir mokykitės: laimingos santuokos kuriamos atgaila ir nuolankumu.
Ketvirta, pagarba. Pastebėjau, kad nuostabiose, laimingose šeimose vyras ir žmona elgiasi vienas su kitu kaip su lygiu partneriu. Tai, kad tam tikrose vietose ar tam tikrais laikotarpiais vyras valdė žmoną ar elgėsi su ja kaip su antrarūše santuokos partnere, neatitinka dieviško įstatymo ir tai turi būti pakeista tinkamais principais bei elgesiu.
Vyras ir žmona puikioje santuokoje sprendimus priima vieningai, kai tiek vienas, tiek kitas yra pilnavertis dalyvis ir turi lygias teises turėti bei reikšti nuomonę.5 Jie visų pirma rūpinasi namais ir padeda vienas kitam vykdyti bendras gyvenimo atsakomybes.6 Jų santuoka grindžiama bendradarbiavimu, ne derybomis. Jų vakarienė su šeima ir laikas po jos tampa dienos šerdimi ir didžiausių pastangų vertu tikslu. Jie išjungia elektroninius prietaisus ir susilaiko nuo asmeninių pramogų, kad padėtų atlikti namų ruošos darbus. Kiek tai įmanoma, jie vakarais skaito su vaikais ir kartu guldo mažuosius miegoti. Jie ilsėtis eina drauge. Jei jų pareigos ir aplinkybės leidžia, vyras ir žmona dirba petys į petį atlikdami patį svarbiausią darbą – darbą, atliekamą namuose.
Ten, kur yra pagarba, yra ir atvirumas, dar vienas būtinas laimingos santuokos bruožas. Kai sutuoktiniai vienas kitą gerbia ir yra atviri, su santuoka susijusiuose dalykuose nėra paslapčių. Vyras ir žmona visus finansinius sprendimus priima drauge ir abu turi prieigą prie visos informacijos.
Ištikimybė yra pagarbos išraiška. Pranašai moko, kad klestintys sutuoktiniai yra vienas kitam visiškai ištikimi.7 Jie deramai naudoja kasdienio bendravimo priemones. Jie sau neleidžia jokių slaptų internetinių patyrimų. Jie noriai dalinasi vienas su kitu savo virtualių socialinių tinklų slaptažodžiais. Jie nežiūri į jokius virtualius tinklapius, jei tai reikštų jų sutuoktinio pasitikėjimo išdavimą. Jie niekuomet nedaro ir nesako nieko, kas būtų bent kiek panašu į tai, kas nedera, tiek virtualioje, tiek fizinėje aplinkoje. Žiūrėkite ir mokykitės: nuostabi santuoka yra visiškai pagarbi, atvira ir ištikima.
Penkta, meilė. Laimingiausios mano matytos poros spinduliuoja paklusnumu vienam iš laimingiausių įsakymų – „gyven[ti] drauge meilėje“.8 Kreipdamasis į vyrus, Viešpats įsakė: „Mylėsi savo žmoną visa širdimi ir glausies prie jos ir prie nieko daugiau.“9 Bažnyčios instrukcijų vadovėlyje rašoma: „Žodis glaustisreiškia visišką pasišventimą ir ištikimybę kažkam. Susituokusios poros glaudžiasi prie Dievo ir vienas prie kito, tarnaudami, mylėdami, laikydamiesi sandorų, būdami visiškai ištikimi vienas kitam ir Dievui.“ <…> Abu, tiek vyras, tiek žmona „palieka viengungišką gyvenimą ir kuria santuoką laikydami ją pirmenybe. <…> Jie neleidžia, kad koks kitas žmogus ar interesas būtų pirmesnis <…> negu sandorų, kurias jie sudarė su Dievu ir vienas kitu, laikymasis.“10 Žiūrėkite ir mokykitės: klestinčioje poroje abi šalys myli viena kitą ir yra visiškai atsidavusios.
Yra tokių, kurių santuoka nėra tokia laiminga, kokios jie norėtų, ir tokių, kurie dar nė karto nebuvo susituokę, kurie išsiskyrę, augina vaikus vieni ar dėl kokių nors priežasčių negali susituokti. Tokios aplinkybės gali būti tikras išbandymas ir širdies skausmas, tačiau jos nėra amžinos. Tiems iš jūsų, kurie nepaisant to „džiugiai dar[ote] visa, kas [jūsų] galioje“,11 kad išliktumėte, linkiu, kad dangus jus gausiai palaimintų. Siekite idealo sukurti amžiną santuoką, taip pat išlikite stropūs ir ruoškitės būti vertu sutuoktiniu. Laikykitės įsakymų ir pasitikėkite Viešpačiu bei Jo tobula meile jums. Vieną dieną visi su santuoka susiję palaiminimai bus jūsų.12
Vienoje iš gražiausių eilučių Mormono Knygoje rašoma: „Ir buvo vesdinami bei tekinamos, ir buvo laiminami pagal daugybę pažadų, kuriuos Viešpats buvo jiems davęs.“13 Viešpaties pažadai galioja visiems tiems, kurie gyvenimo kelyje eina taku, vedančiu į laimingus, šventus santuokos ryšius. Tokie palaiminimai ateina kaip šviesūs, nuspėjami gyvenimo pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją padariniai.
Esu dėkingas už nuostabią žmoną Keitę, kuri yra mano gyvenimo meilė.
Santuoka yra Dievo dovana mums; mūsų santuokos kokybė yra mūsų dovana Jam. Liudiju apie nuostabų mūsų mylinčio Dangiškojo Tėvo planą, kuris parūpino mums galimybę turėti amžiną, nuostabią santuoką. Jėzaus Kristaus vardu, amen.