2017 m. dvasinės valandėlės
Jungiančioji grandis


Jungiančioji grandis

Vakaras su vyresniuoju Deividu E. Bednariu

Pasaulinė dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems • 2017 m. rugsėjo mėn. 10 d. • Šiaurės Karolinos Apekso kuolo centras

Kartų grandinė

Mano žinia yra apie tai, ką kartu su Sjuzan patyrėme 1999-ųjų rugsėjį. Prezidentas Gordonas B. Hinklis atvyko į Rikso koledžą, dabartinį Brigamo Jango Universiteto Aidaho filialą, pašventinti neseniai užbaigtą Spenserio V. Kimbolo pastatą. Mums su Sjuzan buvo garbė priimti prezidentą ir seserį Hinklius tokią ypatingai dvasingą ir įsimintiną dieną.

Būdamas studentų miestelyje, Prezidentas Hinklis kalbėjo studentams ir personalui dvasinėje valandėlėje. Sėdėjau ant pakylos vos keletą žingsnių nuo Viešpaties atkurtos Bažnyčios prezidento, skelbiančio savo žinią. Netgi šiandien, šią akimirką, kai žvelgiu į jūsų veidus ir kalbu jums, ryškiai prisimenu Prezidentą Hinklį, stovintį ant pakylos Hart auditorijoje. Prisimenu principus, kurių jis mokė, jo balso toną ir veido išraiškas ir tai, ką Šventosios Dvasios galia išmokau klausydamas jo kalbos.

Dabar kviečiu jus dalyvauti tos dvasinės valandėlės dalyje.

„Praėjusį šeštadienį ir sekmadienį mes lankėmės Kolumbuse, Ohajuje, kur pašventinome naują ir gražią šventyklą. Šventykla ir netoliese esantys maldos namai per visas šešias sesijas buvo pilni žmonių. Ten buvo jaučiama Viešpaties Dvasia, ir buvo didelė ir svarbi proga pašventinti antrąją šventyklą Bažnyčios istorijoje puikioje Ohajo valstijoje.

Kartu su manimi buvo mano žmona ir duktė, atvykusi padėti savo motinai. Mūsų džiaugsmui, anūkė ir du jos vaikai, mūsų proanūkiai, atvažiavo iš Sent Luiso, kur jie gyvena. 

Vieną dieną, man sėdint Kolumbuso Ohajo šventykloje ir žiūrint į savo provaikaičius, nutiko keistas dalykas. Netikėtai suvokiau, kad stovėjau trijų kartų viduryje – trys man žinomos, kurios gyveno iki manęs, trys gimusios po manęs. Mano širdis tiesiog atsigręžė į mano protėvius. Mano širdis taip pat atsigręžė į mano palikuonis. Įsivaizdavau kartų grandinę; grandinę, kuri driekiasi iš labai tolimos praeities, apie kurią mes tiek nedaug žinome. Ji dabar siekia tris kartas po manęs. Tą grandinę savo vaizduotėje mačiau kaip vientisą, spindinčią ir stiprią. 

Sėdėdamas šventykloje pagalvojau, kad esu ta grandis, jungianti visas praeities ir ateities kartas. Visas mano protas ir kūnas, audiniai, kiekviena galūnė ir sąnarys atiteko man kaip palikimas iš tų, kurie gyveno prieš mane. Ir visa, ką turi mano ainiai, jiems perėjo per mane. Negaliu leisti šiai grandinei nutrūkti. Mano ainiai taip pat negali leisti jai nutrūkti. 

Norėčiau turėti tokią iškalbą, kad galėčiau jums, jaunuoliai, esantiems čia šiandieną, perteikti tuos jausmus, kuriuos patyriau šventykloje, didžiulį nenusakomą troškimą, kad nei aš, nei mano ainiai kada nors nenutrauktų mūsų šeimos kartų grandinės.

Iš visų jėgų, kiek tik turiu, prašau jūsų, netapkite silpnąja grandimi savo kartų grandinėje. Į šį pasaulį atėjote turėdami nuostabų paveldą. Esate palikuonys milžiniško tikėjimo didžių vyrų ir moterų, narsių bei drąsių vyrų ir daug pasiekusių moterų. Niekada jų nenuvilkite. Niekada nedarykite to, kas susilpnintų tą grandį, kurios pagrindinė dalis jūs esate.“1

Savo vaizduotėje aiškiai pamačiau kartų grandinę. Perspėjimas netapti silpnąja grandimi kartų grandinėje galingai užliejo mano širdį. Įsakymas niekada nedaryti to, kas susilpnintų kartų grandinę paveikė mane iki sielos gelmių. Paprastos ir galingos pamokos, kurias kartu su Sjuzan išmokome tą rugsėjo popietę, teigiamai paveikė mūsų santuoką, šeimą bei kiekvieną mūsų gyvenimo sritį.

Kolų šeima

Sjuzan, būdama mergaitė, užaugo savo gimtajame mieste Aftone, Vajomingo valstijoje. Ji gerai pažinojo ir žavėjosi viena apylinkės šeima, kuri yra nuostabus kartų grandinės pavyzdys.

Sesers Sjuzan K. Bednar kalba

Apylinkėje, kurioje užaugau, gyveno nuostabi šeima, kurioje buvo 14  vaikų. Motina ir tėvas, Besė ir Evanas Kolai, buvo susituokę šventykloje ir nuoširdžiai bei ištikimai laikėsi savo sandorų. Savo vaikus jie mokė sugrąžintosios Evangelijos doktrinos ir buvo laiminami, kad augintų teisią šeimą.

Prieš keletą metų sakramento susirinkime sutikau nuostabią merginą. Prisistatydama ji paminėjo, kad aš pažinojau jos motiną. Jos motina buvo brolio ir sesers Kolų duktė ir brangi draugė nuo vaikystės. Ši mergina, su kuria susitikau sakramento susirinkime, buvo Kolų anūkė. Pasiteiravusi sužinojau, kad ji buvo 44-ta iš 96-ių vaikaičių, ir jos naujagimis buvo 230-as Besės ir Evano Kolų provaikaitis. Šie skaičiai mane pribloškė. Kokia gausi ainija!

Nuo to laiko dažnai pagalvodavau: kas būtų nutikę, jei brolis ir sesuo Kolai būtų nesusituokę šventykloje ar nesilaikę sandorų? Kas atsitiktų, jeigu jie nebūtų išlikę ištikimi ankstesnių kartų „milžiniškam tikėjimui“? Kas atsitiktų, jeigu savo pavyzdžiu ir žodžiu jie nebūtų mokę savo vaikų Evangelijos? Kas atsitiktų, jeigu jie būtų buvę silpna grandis savo kartų grandinėje? Kiek daug žmonių tai paveiktų? Atsakymas aiškus. Šios poros sprendimai jau paveikė daugiau nei 300  šeimos narių – ir tas skaičius vis auga šioje šeimoje gimstant vis daugiau provaikaičių ir proprovaikaičių.

Palyginkime tai su tuo, ką patyriau bendraudama su brangia drauge, kurią pažįstu jau daugelį metų. Įsivaizduokite mano nuostabą, kai ji paminėjo, kad jos močiutė buvo mormonė. Buvau apstulbusi, nes ji nieko nežinojo apie Evangelijos doktriną bei principus ir niekada tuo nesidomėjo. Nors nežinau atsakymo, dažnai savęs klausdavau: „Kurioje vietoje nutrūko jos kartų grandinė?“ Tačiau neabejotina yra tai, kad mano draugė dėl jos protėvių sprendimų niekada nesimėgavo Jėzaus Kristaus Evangelijos palaiminimais.

Kaip jūsų kartų grandinės grandis, turite suprasti, kad jūsų dabartiniai ir būsimi sprendimai palies ne tik jus. Jūsų sprendimai veikia tiek tuos, kurie išėjo prieš jus, tiek tuos, kurie ateis po jūsų. Jūsų paklusnumo Evangelijos principams pavyzdys ir įtaka, jūsų asmeninio teisumo galia ir jūsų priimtų sprendimų pasekmės padarys gerą ar blogą įtaką kartų kartoms. Prašau, būkite stipria grandimi jūsų kartų grandinėje.

Turiu liudijimą apie sugrąžintąją Jėzaus Kristaus Evangeliją. Liudiju, kad santuoka tarp vyro ir moters yra įsteigta Dievo ir kad šeima yra Dievo plano vaikų amžinajam likimui šerdis.

Liudiju, kad Jėzus Kristus savo apmokančia auka išperka mus iš mūsų nuodėmių ir netinkamų pasirinkimų bei suteikia mums stiprybės, pranokstančios mūsiškę, kad liktume ištikimi Evangelijai ir sudarytoms sandoroms, ypač tada, kai gyvenimas atrodo sunkus.

Žinau, kad Šventoji Dvasia įkvepia mūsų protus bei širdis ir padės mums rasti būdų, kaip būti ištikima grandimi mūsų kartų grandinėje. Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Sesers Sjuzan K. Bednar kalbos pabaiga

Jungiančioji grandis

Dabar norėčiau pasinaudoti Prezidento Hinklio mokymu apie mūsų „kartų grandinę.“ Jis aiškiai ir tvirtai nurodė, kuo mes neturėtume tapti, tai yra silpna kartų grandinės grandimi. Norėčiau sutelkti dėmesį į tai, kuo mes turėtume tapti, tai yra jungiančiąja kartų grandinės grandimi.

Doktrinos ir Sandorų 128:18 mokoma, „kad žemė bus ištikta  prakeiksmu , jei nebus vienokios ar kitokios jungiančios grandies tarp tėvų ir  vaikų, viena ar kita tema. Ir štai, kokia gi toji tema? Tai  krikštas  už mirusiuosius. Nes mes be jų negalime būti padaryti tobuli; nė jie be mūsų negali būti padaryti tobuli. Ir nei jie, nei mes negalime būti padaryti tobuli be tų, kurie taip pat mirė evangelijoje; nes įvedant laikų  pilnatvės  evangelijos laikotarpį, kuris dabar pradedamas įvesti, yra būtina, kad vyktų ir būtų apreikštas visuotinis, visiškas ir tobulas suvienijimas bei sujungimas daiktan evangelijos laikotarpių ir raktų, ir galių, ir šlovių, nuo Adomo dienų net iki dabartinio laiko.“2

Kviečiu jus apsvarstyti du esminius klausimus, kylančius iš šios ištraukos.

Pirmasis: Kas yra ta jungiančioji grandis? Prezidentas Džozefas F. Smitas mokė: „Tėvai ir vaikai turi būti sujungti kartu, ir taip toliau, – tėvai su vaikais ir vaikai su tėvais – kol visa Dievo šeimos grandinė bus sujungta į vieną grandinę ir visi jie taps Dievo ir Jo Kristaus šeima.“3

Kunigystės įgaliojimo ir raktų sugrąžinimas šiame paskutiniame Evangelijos laikotarpyje įgalina kiekvieną iš mūsų gauti, prisiminti ir gerbti šventyklos apeigas tiek asmeniniam išgelbėjimui, tiek šeimos išaukštinimui. Elija išties atėjo, kaip buvo pažadėta, perduoti kunigystės raktų ir užantspaudavimo įgaliojimo, kuris atgręžia širdis ir nukala jungiančiąsias grandis būsimoms kartoms. Šiomis pastarosiomis dienomis vėl žemėje turime įgaliotus tarnus, kurie gali suteikti Gelbėtojo duotą šventą palaiminimą: „ką tik suriši  žemėje, mano vardu ir mano žodžiu, – sako Viešpats, – tai bus amžinai  surišta  danguose.“4

Taigi, šventyklose atliekamos vikarinės apeigos, pradedant krikštu, tarp kartų sukuria amžinąją jungiamąją grandį, kuri išpildo žemės sukūrimo tikslą.5

Antras klausimas: Kaip jungiančioji grandis apsaugo žemę, kad ji nebūtų ištikta prakeiksmo? Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas sakė: „Tai susiję ne tik su krikštu už mirusius, bet taip pat ir su gimdytojų užantspaudavimu ir vaikų užantspaudavimu su gimdytojais, kad būtų „visuotinis, visiškas ir tobulas suvienijimas bei sujungimas daiktan Evangelijos laikotarpių ir raktų, ir galių, ir šlovių“ nuo laiko pradžios iki pabaigos. Jeigu šios užantspaudavimo galios [atstatytos Elijo] žemėje nebūtų, tuomet vyrautų sumaištis, ir tą dieną, kada ateis Viešpats, vietoje tvarkos būtų betvarkė; žinoma, to negali būti, nes viskas Dievo karalystėje valdoma ir kontroliuojama tobulu įstatymu.“6

Kodėl žemė būtų prakeikta? „Paprasčiausiai todėl, kad, jeigu nebūtų jungiančios grandies tarp tėvų ir vaikų – tai yra darbo už mirusiuosius – tuomet visi būtume atmesti; visas Dievo darbas žlugtų ir būtų visiškai nuniokotas. […] Tos [užantspaudavimo] galios sugrąžinimas yra palaiminimas, kuris išgelbėja žemę nuo visiško nuniokojimo per Jėzaus Kristaus atėjimą.“7

Šios pagrindinės Evangelijos tiesos padeda mums suprasti, kodėl „santuoka tarp vyro ir moters įsteigta Dievo ir kad šeima yra Kūrėjo plano Jo vaikų amžinajam likimui šerdis.“8

Kai kurie iš jūsų patyrėte didelį sielvartą smurtaujančioje ar netvirtoje šeimoje. Todėl jūs galite nelabai norėti arba visai nenorėti būti susieti su žmonėmis, dėl kurių patyrėte tokią širdgėlą ir kančią.

Prašau, paklausykite: amžinosios šeimos saitai yra sujungiami tiktai per kunigystės įgaliojimą ir asmeninį teisumą. Nepaisant to, kokie blogi dalykai buvo nutikę jūsų šeimoje, liudiju ir pažadu, kad Viešpats Jėzus Kristus yra gijimo, atsinaujinimo ir atsistatymo šaltinis, kurio jums reikia.

Ašaros gali lietis jūsų negandų naktį, bet džiaugsmas ateina su jūsų naujo gyvenimo aušra, kuri tampa įmanoma mūsų Išpirkėjo ir Gelbėtojo dėka.9

Taigi kodėl?

Diskusijose apie svarbius dalykus Dvylikos Apaštalų Kvorume prezidentas Boidas K. Pakeris dažnai užduodavo klausimą: „Taigi kodėl?“ Supratau, kad jo klausimas reiškia „kokį dvasiškai svarbų skirtumą padarys ši mintis, pasiūlymas arba veiksmų planas Bažnyčios narių gyvenime? Ar tai išties palaimins tuos, kuriems tarnaujame?“ Kitaip tariant, jis kvietė mus apsvarstyti mūsų aptarinėjamo dalyko reikšmę ir ilgalaikes pasekmes. Klausimas „Taigi kodėl?“ man tapo naudingiausias sutelkiant savo dėmesį į nagrinėjamą klausimą ir atpažįstant svarbiausius dalykus.

Taigi, jūs galite paklausti: „Broli Bednari „Taigi kodėl“ jūsų žinia mums svarbi? Manau, kad atsakymą į šį klausimą galima rasti trijuose klausimuose, kuriuos kai kurie iš jūsų dabar sau užduodate.

Šioje dvasinėje valandėlėje dalyvauja daug merginų ir vaikinų, kurie yra Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios pirmosios kartos nariai. Jūs išgirdote ir gavote sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos žinią, pasikrikštijote, su tinkamu kunigystės įgaliojimu buvote patvirtinti ir dabar tvirtai tikėdami Kristumi veržiatės pirmyn. Nesvarbu, ar jūs neseniai atsivertėte, ar esate ilgametis atsivertusysis, jūs esate Bažnyčios arterinio kraujo šaltinis ir išsigelbėjimas jūsų dabartinei ir ateities šeimoms. Jūs esate pirmoji grandis jūsų kartų grandinėje.

Galbūt užduosite sau klausimą: „Kaip aš galiu tapti jungiančiąja grandimi būdamas vienintelis Bažnyčios narys savo šeimoje ir susidurdamas su stipria priešprieša iš savo tėvų, brolių, seserų ir kitų šeimos narių pusės?“

Skaitant ir klausantis istorijų apie pirmuosius šio Evangelijos laikotarpio pionierius, patyrusius persekiojimus, susidūrusius su fiziniais sunkumais, perėjusius lygumas, kad įsikurtų Druskos ežero slėnyje, jums gali kilti klausimas, ar jūs būtumėte pasielgę taip pat. Tačiau daugelis jūsų darote tą patį! Konkretūs iššūkiai, su kuriais jūs susiduriate, šiandien gali būti kitokie nei tų pionierių, tačiau priešprieša sugrąžintai tiesai šiandien yra tokia pati ir tik didėja.

1986-ų metų balandį mirė genties vadas centrinėje Ganoje. Padėti pasiruošti laidotuvėmis buvo atvykęs vado įbrolis Fredas Antvi, kuris prieš metus pasikrikštijo ir buvo patvirtintas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariu. Fredui nežinant, jaunesnioji vado sesuo, karalienė motina, suplanavo, kad jis taps nauju genties vadu.

Laidotuvių išvakarėse vienas šeimos narys asmeniškai kalbėdamasis su Fredu jo paklausė: „Ar žinai, ką šeima yra tau suplanavusi?“ Fredas atsakė: „Ne, kol man kas nors nepasakys.“ Šeimos narys tada pasakė: „Tu būsi naujasis vadas.“ Fredas nustebo ir kategoriškai pasakė: „Ne. Mano religija neleidžia man to daryti.“

Tarnauti kaip vadui yra garbė. Vadas yra viršininkas viskam savo kaimuose, ir žmonės klauso jo nurodymų. Vadas yra aprūpinamas finansiškai, jis gauna viską, ko tik jam prireikia. Kai Fredas sužinojo apie galimybę tapti vadu, jis tarnavo kaip skyriaus prezidentas. Jis paprasčiausiai nenorėjo dalyvauti genčių ritualuose, kurie prieštaravo Gelbėtojo Evangelijos principams.

Dabar pacituosiu, ką atsakė Fredas į netikėtą savo sesers pranešimą. „Tą patį vakarą aš sėdau į automobilį ir nuvažiavau aplankyti vieną mūsų genčių vyresniųjų, gyvenusį netoliese esančiame kaime. Norėjau pasikalbėti su juo apie naujieną, kurią sužinojau. Jis paaiškino: „Aš žinau apie planus, bet nieko negaliu padaryti, kad tu netaptumei vadu.“

Tada Fredas pasakė: „Žinote, kad esu krikščionis ir mano religija man neleidžia būti vadu, nes yra daug dalykų, kuriuos vadas privalo daryti ir kurių aš nedarysiu.“ Genties vyresnysis atsakė: „Ką gi, sugrįžk tada pas savo vadovus ir pasakyk jiems, kad esi krikščionis ir negali būti vadas.“ Fredas tada atsakė: „Aš sugrįžau pranešti vadovams, bet jie nekreipė dėmesio į mano žinią.“

Fredas tęsė: „Mano netikras brolis [buvęs vadas] turėjo būti palaidotas vidurnaktį, todėl aš vairavau savo automobilį paskui kitų šeimos narių automobilius. Pakeliui į laidotuves, privažiavęs kelio išsišakojimą, užuot kartu su kitais pasukęs į kairę, pasukau į dešinę, tiesiai į kelią, vedantį į Keip Kostą, ir nulėkiau.“

Kitus šešis mėnesius Fredas neturėjo ryšio su giminaičiais. Vėliau jis sužinojo, kad jei būtų važiavęs į laidotuves, būtų buvęs paskelbtas nauju vadu ir taip būtų patekęs į labai keblią padėtį. Galiausiai jis sužinojo, kad jo sūnėnas, karalienės motinos sūnus, buvo paskelbtas naujuoju vadu.

Kai Fredas pasuko į dešinę Keip Kosto link, jis sustiprino pirmąją grandį savo kartų grandinėje. Tvirtas liudijimas apie Jo sugrąžintosios Evangelijos doktriną pakeitė Fredo gyvenimo kryptį stebuklingais būdais. Jis ir sesuo Antvi buvo pirmieji nuolatiniai misionieriai iš Vakarų Afrikos, paskirti tarnauti Ganos šventykloje. Šiuo metu Fredas tarnauja patarėju Ganos Akros šventyklos prezidentūroje, o jo žmona yra matronos padėjėja.

Naujas Gelbėtojo atstatytosios Bažnyčios atsivertusysis Fredas buvo palaimintas ir sustiprintas, kad įveiktų galingą jo šeimos, draugų ir bendražygių priešpriešą. Brolis ir sesuo Antvi stropiai mokydami savo vaikus Jėzaus Kristaus Evangelijos sukūrė teisios elgsenos modelius šeimoje, paliečiančius ateinančias kartas. Kaip tai prasidėjo nuo Fredo ir jo žmonos, lygiai taip pat tai prasideda nuo jūsų!

Pirmosios kartos Bažnyčios nariai, tai prasideda nuo jūsų! Jūs esate pionieriai savo protėviams ir savo palikuoniams. Mirę šeimos nariai, kurie gyveno prieš jus, jūsų kartų grandinėje meldžia jūsų pagalbos, o tie, kurie ateis po jūsų, deda viltis į jūsų ištikimybę. Jūs iš tiesų turite galią tapti stipria jungiančiąja grandimi. Atminkite, ji prasideda nuo jūsų. Ir Viešpaties padedami jūs galite tai padaryti.

Kai kurie iš jūsų gali savęs paklausti: „Kaip aš, niekada nebuvęs stiprus pastarųjų dienų šventasis savo namuose, galiu tikėtis sukurti amžinąją šeimą?“ Galbūt jums padės keli pastebėjimai iš mano patirties.

Mano asmeninės motinos ir tėvo protėvių linijos „grandinės grandys“ gerokai skiriasi. Mano motinos grandinėje esu penktos kartos narys Bažnyčioje. Jos protėviai prisijungė prie Bažnyčios Anglijoje ir Šveicarijoje ankstyvosiomis Sugrąžinimo dienomis. Taigi, mano mamos linijoje esu viena grandis ilgoje ištikimų kartų grandinėje.

Tėvo grandinėje esu pirmos kartos Bažnyčios narys. Kadangi mano tėvas tapo Bažnyčios nariu būdamas jau senyvo amžiaus, mano brolis ir aš buvome pirmieji Bednariai, gavę kunigystę. Aš pirmasis mūsų šeimoje tarnavau nuolatiniu misionieriumi. Taigi, kaip ir daugelis iš jūsų, esu pirmoji Evangelijos grandis Bednarių kartų grandinėje.

Mano tėvas buvo geras, atsidavęs ir darbštus vyras. Myliu jį ir dirbdamas su juo išmokau svarbių gyvenimo pamokų, kurios padėjo man tapti tokiu žmogumi, koks esu šiandien. Mama išmokė mane melstis ir branginti Raštus. Myliu ją ir esu dėkingas už tikėjimo liepsną, kurią ji uždegė manyje. Įdomiausia tai, jog aš nepamenu, kad mes kartu su šeima būtume meldęsi, studijavę Raštus ar kartu rengę namų vakarą. Kartu su mama meldžiausi ir skaičiau Mormono Knygą, tačiau mes niekada šių dalykų nedarėme kartu – tėvas, mama ir vaikai.

Viešpaties padedami galite sukurti amžinąją šeimą, netgi jeigu jūs nesate iš pastarųjų dienų šventųjų šeimos, kokią kartais matome ant Liahonos ar Ensign žurnalų viršelių. Prašau visada prisiminti: viskas prasideda nuo jūsų!

Pats faktas, kad vaikystėje nebuvau patyręs teisios šeimos modelio namuose, sukūrė manyje didelį norą stropiai dirbti su Sjuzan, kad užtikrintume, jog tokie modeliai visuomet bus mūsų kartu sukurtų namų dalis. Kartu pasitardami ir savo maldose prašydami pagalbos, buvome įkvėpti ir palaiminti padėti savo vaikams išmokti Gelbėtojo sugrąžintosios Evangelijos principų. Mes, žinoma, nebuvome tobuli tėvai, bet gavome mums reikalingas dvasines dovanas ir radome „dieviškų vaistų“.10

Mes nesame įkliuvę į savo praeities patyrimus. Mes nesame savo dabartinių aplinkybių aukos ar savo aplinkos belaisviai. Šventoji Dvasia išmokys mus visų tų dalykų, kuriuos turime padaryti, įskaitant teisios šeimos modelį, kurio mes anksčiau neturėjome. Viskas prasideda nuo jūsų! Ir Viešpaties padedami jūs galite tai padaryti.

Kai kuriems jūsų širdis sudaužė šeimos nariai ar gerbiami vadovai, kurie negerbė šventos santuokos sandoros. Jūs galite savęs paklausti: „Jei mano tėvai ar kitos poros, kurias pažįstu, buvo užantspauduoti šventykloje ir jų santuokos nepavyko, kaip aš galiu tikėtis, kad mano santuoka tęsis amžinai?“

Patyrusieji savo šeimos skyrybų sielvartą ar sulaužyto pasitikėjimo agoniją, prašau, atminkite, kad nauja pradžia prasideda nuo jūsų! Galbūt viena grandis jūsų kartų grandinėje gali būti nutrūkusi, tačiau kitos teisios grandys ar tai, kas liko iš grandinės, išlieka amžinai svarbios. Jūs galite sustiprinti savo grandinę ir galbūt netgi padėti atstatyti nutrūkusias grandis. Tas darbas bus atliktas žingsnis po žingsnio.

Mes esame Dievo sūnūs ir dukterys. Pagal amžinąjį Tėvo laimės planą, mums yra duota moralinės laisvės dovana, ir mes galime veikti savo nuožiūra. Mes nesame tik veikiami objektai. Mes galime veikti savo nuožiūra ir turime būti uoliai užsiėmę įgyvendinti daug teisumo.11

Teikianti pasitenkinimą ir laiminga santuoka nėra atrandama, priešingai, ji yra sandorų besilaikančio vyro ir moters sukuriama. Nerimauju, kad kai kurie jūsų esate pasinėrę į begalinį ieškojimą kažko tokio, kas neegzistuoja. Nėra tokio tobulo potencialaus sutuoktinio, kuris galėtų apsaugoti jus nuo emocinio skausmo ir dvasinių kančių. Bet veikdami su Viešpaties stiprybe ištikimas vyras ir moteris gali sukurti teikiančią pasitenkinimą santuoką ir amžinąją šeimą, kurios jie trokšta ir siekia turėti.

Nesavanaudiškas tarnavimas vedybiniuose santykiuose reikalauja kantrybės ir atkaklumo pasaulyje, kuris nepailsdamas skatina egocentrizmą ir savanaudiškumą. Tai prasideda nuo jūsų, kai jūs tikėdami Gelbėtoju veikiate ir veržiatės pirmyn, nuolat siekiate dangiškos pagalbos ir teisiai naudojate savo valios laisvę. Jūs tai galite padaryti Viešpaties padedami.

Pažadai, palaiminimas ir liudijimas

Mano mylimi broliai ir seserys, iš visų savo sielos jėgų maldauju jus tapti jungiančiąja kartų grandinės grandimi.

Tapimas jungiančia grandimi prasideda atliekant paprastus darbus, kuriuos darė brolis ir sesuo Kolai – gerbti šventas sandoras ir mokyti savo vaikus gyventi bei mylėti sugrąžintąją Jėzaus Kristaus Evangeliją.

Tapimas jungiančiąja grandimi prasideda jums įgyjant drąsos ir tikėjimo Gelbėtoju pasukti į dešinę, taip, kaip tai padarė brolis Antvi.

Tapimas jungiančiąja grandimi prasideda jums tikint, kad Šventoji Dvasia jus visko mokys ir apšvies jums kelią, netgi kai jūs tiksliai iš anksto nežinote, kur jums reikėtų eiti ir ką daryti.

Tapimas jungiančiąja grandimi prasideda jums uoliai ir narsiai vejant tamsumą iš jūsų tarpo12 ir tvirtai atremiant gundantį pastarųjų dienų blogį.

Palieku jums apaštališką palaiminimą, kad su Šventosios Dvasios galia galėtumėte aiškiau suprasti savo vietos svarbą kartų grandinėje. Žinau, kad jeigu sieksite tapti stipria jungiamąja grandimi, būsite palaiminti ir sustiprinti. Pažadu, kad Viešpaties padedami jūs galite tai padaryti!

Džiugiai liudiju, kad Jėzus Kristus yra Gyvasis Gyvojo Dievo Sūnus. Žinau, kad Jis gyvas, kad Jis prisikėlė ir kad Jis pažįsta mus ir myli kiekvieną atskirai. Liudiju, kad kunigystės įgaliojimas ir raktai, kurie suriša tiek žemėje, tiek ir danguje, buvo sugrąžinti į žemę šiomis pastarosiomis dienomis. Žinau, kad vadovaudamiesi Tėvo amžinuoju planu būsime laimingi šiame gyvenime ir mūsų šeimos galės būti kartu amžinai. Liudiju tai šventu Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Išnašos

  1. Gordon B. Hinckley, “Chains” (Ricks College devotional, Sep. 7, 1999), video.byui.edu; taip pat žr. “Ricks College Devotional, September 7, 1999,” Discourses of President Gordon B. Hinckley, Volume 1: 1995–1999 [2005], 471–77.

  2. Doktrinos ir Sandorų 128:18; kursyvas pridėtas.

  3. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Fildingas Smitas  (2011), p. 215.

  4. Doktrinos ir Sandorų 132:46.

  5. D. Todd Christofferson, “The Redemption of the Dead and the Testimony of Jesus,” Ensign, Nov. 2000, 11.

  6. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Fildingas Smitas (2013), p. 215.

  7. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Fildingas Smitas, p. 215.

  8. „Šeima. Pareiškimas pasauliui.“ Ensign arba Liahona, 2010 m. lapkritis.

  9. Žr. Psalmyno 30:5.

  10. „Noriai Tavim seku,“ Giesmės, Nr. 123.

  11. Žr. Doktrinos ir Sandorų 58:27–28.

  12. Žr. Doktrinos ir Sandorų 50:23–25.