Raštuose vartojama prasme atleisti paprastai reiškia vieną iš dviejų dalykų: 1) kai Dievas atleidžia žmonėms, jis atšaukia ar atideda į šalį pelnytą bausmę už nuodėmę. Per Kristaus apmokėjimą, atleidimas už nuodėmes prieinamas visiems atgailaujantiems, išskyrus kaltus žmogžudyste ar neatleistina nuodėme prieš Šventąją Dvasią; 2) kai žmonės atleidžia vienas kitam, jie elgiasi vienas su kitu su krisčioniška meile ir neturi blogų jausmų tiems, kurie juos užgavo (Mt 5:43–45; 6:12–15; Lk 17:3–4; 1 Nef 7:19–21).