Raštai
Mozijo knyga 4


4 Skyrius

Karalius Benjaminas tęsia savo kalbą. Išgelbėjimas ateina dėl apmokėjimo. Tikėkite Dievą, kad būtumėte išgelbėti. Išlaikykite savo nuodėmių atleidimą per ištikimybę. Suteikite savo nuosavybės vargšui. Viską darykite išmintingai ir tvarkingai. Apie 124 m. prieš Kristaus gim.

1 Ir dabar, kada karalius Benjaminas baigė kalbėti žodžius, kurie buvo perduoti jam Viešpaties angelo, jis apžvelgė minią ir štai, jie parpuolę ant žemės, nes juos apėmė Viešpaties abaimė.

2 Ir jie pamatė save savo akūniškoje būsenoje, bžemesnius netgi už žemės dulkes. Ir jie visi vienu balsu garsiai sušuko, sakydami: O pasigailėk ir panaudok Kristaus capmokantįjį kraują, kad gautume savo nuodėmių atleidimą ir mūsų širdys būtų išvalytos; nes mes tikime Jėzų Kristų, Dievo Sūnų, kuris dsukūrė dangų ir žemę, ir visa; kuris ateis žemyn tarp žmonių vaikų.

3 Ir buvo taip, kad jiems ištarus šiuos žodžius, Viešpaties Dvasia atėjo ant jų, ir jie buvo pripildyti džiaugsmo, gavę savo nuodėmių aatleidimą ir turėdami bsąžinės ramybę, dėl savo nepaprasto ctikėjimo Jėzumi Kristumi, kuris ateis sulig žodžiais, kuriuos karalius Benjaminas jiems pasakė.

4 Ir karalius Benjaminas vėl atvėrė savo burną, ir pradėjo jiems kalbėti, sakydamas: Mano draugai ir mano broliai, mano gentainiai ir mano žmonės, norėčiau vėl prašyti jūsų dėmesio, kad išgirstumėt ir suprastumėt likusius mano žodžius, kuriuos jums kalbėsiu.

5 Nes štai, jei pažinimas apie aDievo gerumą šiuo metu pažadino jus suvokti savo niekumą ir savo niekam tikusią ir puolusią būseną,

6 sakau jums, jei apažinote Dievo gerumą ir jo neprilygstamą galią, ir išmintį, ir kantrybę, ir didį kantrumą žmonių vaikams; ir taip pat bapmokėjimą, kuris buvo paruoštas nuo pasaulio cįkūrimo, kad per tai išgelbėjimas ateitų tam, kuris sudės savo dviltis į Viešpatį ir stropiai laikysis jo įsakymų, ir pasiliks tikėjime netgi iki savo gyvenimo pabaigos – turiu galvoje mirtingo kūno gyvenimą –

7 sakau, kad tai yra žmogus, kuris gauna išgelbėjimą per apmokėjimą, paruoštą nuo pasaulio įkūrimo visiems žmonėms, bet kada buvusiems nuo Adomo anuopuolio arba esantiems, arba būsiantiems kada nors, netgi iki pasaulio pabaigos.

8 Ir tai yra priemonės, per kurias ateina išgelbėjimas. Ir nėra ajokio kito išgelbėjimo, išskyrus šitą, apie kurį kalbėta; ir nėra jokių kitų sąlygų, kuriomis žmogus galėtų būti išgelbėtas, išskyrus sąlygas, apie kurias jums kalbėjau.

9 Tikėkite Dievą; tikėkite, kad jis yra ir kad jis sukūrė visa tiek danguje, tiek ir žemėje; tikėkite, kad jis turi visą aišmintį ir visą galią tiek danguje, tiek ir žemėje; tikėkite, kad žmogus bnesuvokia visko, ką gali suvokti Viešpats.

10 Ir dar, tikėkite, kad jums reikia aatgailauti dėl savo nuodėmių ir jas palikti, ir nusižeminti priešais Dievą; ir nuoširdžiai prašyti, kad jis jums batleistų; ir dabar, jei ctikite visu tuo, žiūrėkite, kad tai dvykdytumėte.

11 Ir vėl sakau jums, kaip sakiau anksčiau, kad jei pažinote Dievo šlovę, arba jei pažinote jo gerumą ir aparagavote jo meilės, ir gavote savo nuodėmių batleidimą, kas sukelia tokį nepaprastai didelį džiaugsmą jūsų sielose, lygiai taip norėčiau, kad prisimintumėt ir visuomet išlaikytumėt atmintyje Dievo didybę ir savo cniekumą, ir jo dgerumą, ir didį kantrumą jums, nevertiems kūriniams, ir nusižemintumėt netgi iki enuolankumo gelmių, kasdien fšaukdamiesi Viešpaties vardo ir tvirtai tikėdami tuo, kas įvyks, kas buvo ištarta angelo burna.

12 Ir štai, sakau jums, kad jei tai darysite, visuomet džiūgausite ir būsite pripildyti Dievo ameilės, ir visuomet bišlaikysite savo nuodėmių atleidimą; ir augsite pažinime šlovės to, kuris jus sukūrė, arba pažinime to, kas teisinga ir tikra.

13 Ir galvosite ne kaip užgauti vienas kitą, bet kaip gyventi ataikiai ir atiduoti kiekvienam pagal tai, kas jam priklauso.

14 Ir neleisite, kad jūsų avaikai vaikščiotų alkani ar nuogi; ir neleisite, kad jie peržengtų Dievo įstatymus ir bpeštųsi, ir kivirčytųsi vienas su kitu, ir tarnautų velniui, kuris yra nuodėmės valdovas, arba kuris yra piktoji dvasia, apie kurią kalbėjo mūsų tėvai, kadangi jis yra viso teisumo priešas,

15 bet amokysite juos bvaikščioti tiesos ir rimtumo keliais; mokysite juos cmylėti vienas kitą ir tarnauti vienas kitam.

16 Ir taip pat jūs patys apagelbėsite tiems, kuriems reikia jūsų pagalbos; jūs suteiksite savo turto stokojančiam; ir neleisite, kad belgeta bergždžiai jus prašytų, ir nepavarysite jo pražūčiai.

17 Tu galbūt asakysi: Žmogus pats užsitraukė nelaimę; todėl sulaikysiu savo ranką ir neduosiu jam savo maisto, ir nesuteiksiu jam savo turto, kad jis nekentėtų, nes jo bausmės yra teisingos.

18 Bet sakau tau, o žmogau, kas tik tai daro, turi labai rimtą priežąstį atgailauti; ir jei jis neatgailauja dėl to, ką padaręs, jis žūsta amžiams ir neturi dalies Dievo karalystėje.

19 Nes štai, argi visi mes nesame elgetos? Argi visi mes nesame priklausomi nuo tos pačios Esybės, būtent Dievo, įsigydami visą savo turimą turtą, tiek maistą ir drabužį, tiek ir auksą, ir sidabrą, tiek ir visus mūsų turimus įvairių rūšių turtus?

20 Ir štai, netgi šiuo metu jūs šaukėtės jo vardo ir maldavote savo nuodėmių atleidimo. Ir argi jis leido, kad prašytumėte bergždžiai? Ne, jis išliejo savo Dvasią ant jūsų ir padarė, kad jūsų širdys būtų pripildytos adžiaugsmo, ir padarė, kad jūsų burnos būtų nutildytos ir jūs negalėjote rasti žodžių – toks nepaprastai didelis buvo jūsų džiaugsmas.

21 Ir dabar, jei Dievas, kuris jus sukūrė, nuo kurio priklauso jūsų gyvybė ir viskas, ką turite ir kuo esate, duoda jums ko bepaprašytumėte su tikėjimu, kas teisinga, tikėdami, kad gausite, o kaip tada jūs turėtumėte asuteikti vienas kitam savo turimo turto.

22 Ir jei ateisiate žmogų, kuris prašo jūsų turto, kad nepražūtų, ir smerkiate jį, tai kiek teisingesnis bus jūsų pasmerkimas už bsulaikymą savo turto, kuris priklauso ne jums, bet Dievui, kuriam taip pat priklauso jūsų gyvybė; ir nepaisant to, jūs neprašote ir neatgailaujate dėl to, ką padarėte.

23 Sakau jums: vargas tokiam žmogui, nes jo turtas pražus kartu su juo; ir dabar, sakau tai tiems, kurie aturtingi šito pasaulio gėrybių.

24 Ir vėlgi sakau vargšams, tai yra jums, kurie neturite ir vis dėlto turite pakankamai, kad išgyventumėte diena iš dienos; turiu galvoje jus visus, kurie atsakote elgetai, kadangi neturite; norėčiau, kad sakytumėte savo širdyse: Neduodu, kadangi neturiu, bet jei turėčiau – aduočiau.

25 Ir dabar, jei tai sakote savo širdyse, liekate be kaltės, priešingu atveju jūs apasmerkti; ir jūsų pasmerkimas teisingas, nes jūs geidžiate to, ko nesate gavę.

26 Ir dabar, vardan viso to, ką jums kalbėjau – tai yra kad diena iš dienos išlaikytumėte savo nuodėmių atleidimą, kad avaikščiotumėte be kaltės priešais Dievą – norėčiau, kad bsuteiktumėte savo turto cvargšui, kiekvienas pagal tai, ką jis turi, kaip antai: dpamaitintumėt alkaną, aprengtumėt nuogą, aplankytumėt ligonį ir suteiktumėte jiems deramą pagalbą, tiek dvasišką, tiek ir laikinąją, pagal jų norus.

27 Ir žiūrėkite, kad visa tai būtų daroma išmintingai ir tvarkingai; nes nereikia, kad žmogus bėgtų agreičiau, nei leidžia jo jėgos. Ir vėlgi, būtina, kad jis būtų stropus, kad per tai jis galėtų laimėti apdovanojimą; todėl viskas turi būti daroma tvarkingai.

28 Ir norėčiau, kad prisimintumėte, kad jei kas iš jūsų pasiskolina iš savo artimo, turi grąžinti tai, ką pasiskolino, pagal tai, ką pažadėjo, kitaip tu nusidėsi; ir galbūt pastūmėsi savo artimą taip pat nusidėti.

29 Galiausiai, aš negaliu susakyti jums visko, kuo jūs galite nusidėti; nes yra įvairių būdų ir priemonių, netgi tiek daug, kad negaliu jų suskaičiuoti.

30 Tik tiek galiu pasakyti jums, kad jei anestebėsite savęs ir savo bminčių, ir savo cžodžių, ir savo poelgių ir nesilaikysite Dievo įsakymų, ir nepasiliksite tikėjime tuo, ką girdėjote apie mūsų Viešpaties atėjimą, netgi iki savo gyvenimo pabaigos, jūs tikrai pražūsite. Ir dabar, o žmogau, atmink ir nepražūk.